08 gegužės, 2011

Dvi amžinybės nekalbėjimo

Paukstis myli zuvi, zuvis myli pauksti. Taip jie sau ir gyvena meileje. Bet kartais...

Kita viena nesena karta zuvis gavo pakvietima i didiji ezero susirinkima. Tada jis sake pauksciui: “Namo grisiu, kai ims linkti meldai, o ezero raibuliai nustos spindeti , tu nesijaudink.” Nusisypsojo, pabuciavo i skruosta ir isplauke. Paukstis ir nesijaudino.

Apie pazadeta laika, paukstis sulauke zuvies skambucio. I burna prisisemes vandens, jis kalbejo labai meiliai: “Su ersketu ir visais kitais karpiais plaukiam i kita vandeni, bet tu nesijaudink, neilgai trukus grisiu namo. Myliu tave”. Paukstis sutiko, liko patenkintas, kad zuvis draugiskas – nenori bereikalingo nerimo pauksciui., net nejuto nuoskaudos, kad zuvis zuvaujasi vienas. Paukstis irgi kada nors gaus pakvietima i saskrydi su kitom zylutem – galvojo. Tada sparnuotasis susisuko i lizda ir uzmigo.

Nubunda! Ir raibuliai nurime, ir meldai sulinke. Kur zuvis?!
- Zuvie, mylimas mano! – klause – kur tu?. Zuvis neatsake. - Zuvie, mylimas mano! Ar dumble paskendai, ar ryklio pagautas mirtim vaduojies? – Zuvie, mylimas mano, kodel neatsakai? Vandenys platus, vandenys tamsus, o zuvis toks mazas....
Is didelio isgascio paukstis nesumerke akiu visa amzinybe. Praejo viena, po to kita, o ziniu is zuvies – nei vienos. Issikankino, isverke visas asaras ir jau galvojo, kaip eis zuvies ieskoti pats po ezero dugna.

Bet o, stebukle! Parplauke.

Pauksciui skaudejo sirdi. Jautesi menkas ir apviltas. –“ Juk nieko tokio...” – bande atsiprasyti zuvis. Bet pauksciui sopejo, kilo pyktis ir didziulis nusivylimas. Jis baisiausias jausmio ardytojas, kai uzgozia pasitikejima. “Nenoriu, kad taip daugiau darytum, zuvie. Zinai, kiek platus tavo pelekai, zinai, kiek smulkus tavo kaulai. Zinok, kiek greitai gali plaukti, atmink, kokias sroves pajegi atremti.

Pasakos moralas: kokius batus apsiausi, taip ir atrodysi arba lenk zuvi, kol uz jo neistekejai.

p.s. tos dvi amzinybes nekalbejimo sunkios, kaip akmenys. Bet pagarbos paukstis vertas.
p.s.s. net negalėjau susilaikyti nesišypsojus jam, kai grįžau iš darbo. Body language fails.



mm

3 komentarai:

  1. Panelė Monika,

    graži ši metafora, o gal tiksliau pasaka paremta realiais įvykiais ((: nors ir liūdni jausmai joje, bet pateikta labai įdomiai (:

    vikhtorija

    AtsakytiPanaikinti
  2. :) lenk žuvį, kol už jo neištekėjai... :) kuo mažiau tokių klampių pelkių žuviai ir kuo daugiau paukščiui kantrybės :) J.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ačiū, Vikhtorija :)

    J, dėkoju už palinkėjimą, bet ne kantrybės, o kieto charakterio daugiau man reikia

    AtsakytiPanaikinti