17 gruodžio, 2013

Brenda Kalėda per tirpstančią pusnies balutę...


Kalėdų seneliui laiškas parašytas, namai sutvarkyti, dovanėlės beveik suruoštos, namai kvepia mandarinais ir cinamoninėm žvakėm, pamažu skeidžiasi Kalėdų dvasia - viskas geriau, nei tikėjausi...

Tikriausiai, šiais metais suspėjau. Be streso ir skubėjimo laiku įsėdau į švenčių laukimo bei ruošimosi traukinuką. Ir toks tikras, malonus laukimas beliko. Labai gera.

Su artėjančiom šventėm, Draugai! Ramumos ir harmonijos į kiekvieno širdį.

mm

25 lapkričio, 2013

Do I?

Žiedą su žibučiu ant bevardžio piršto dėviu jau antrus metus. Kaip ir metas vestuvėms... Nemaniau, kad bus taip sudėtinga jas kurti. Jau kuris laikas būnam lyg ir sutarę dėl šventės vizijos (Mr. E. ryškiai man nusileidžia - jis norėtų kuklios vakarienės šeimos rate, o aš, aišku, noriu šventės mergaitiškai, ir kadangi "mergaitėms vestuvės yra labai svarbi šventė", "kompromisas" lieka mano naudai). Bet vis tiek nejaučiu jokio bendrumo. Jausmas, lyg visose tose diskusijose ir galvojimuose, šventės džiugesys kažkur išblėso, o gal kai kurių iš mūsų ir nebuvo uždegęs...Ar liko tik pareiga? Formalumas? Nesukursiu šventės viena. Nemoku viena. 

Ir aš žinau, Jis viską "nurašys" pms'ui ir pyks ant manęs, kam jums viską sakau. Bet su kuo man kalbėtis, jei jam "reikia privatumo" ir "aš galvoju emocijomis".

M.

13 lapkričio, 2013

Motyvacija grožiui





Nors savaitė nesibaigė ir manęs dar laukia dvi dienos viršvalandžių, ėmiau ir pasilepinau iš anksto. Norėčiau turėti jų visą kolekciją, nes spėju, kad pirmajį, kuriuo būnu maloniai nustebinta, sunaudosiu greičiau, nei ateis Kalėdos :) Patinka.

31 spalio, 2013

Kai krenta savivertė...

Negalima visų blogų minčių suversti Rudeniui. Jis tam ir ateina, kad vasaros vėjuose išsiplaikstęs protas vėl imtų galvoti. Jei galva pradeda mąstyti giliau (nes daugiau laiko praleidi namie), tada ir prasideda... :/

Aš tingiu. Nesugebu. Niekada niekas nepasikeis. Stumiu laiką. Nekuriu/nepuoselėju tradicijų. Rutina. Rūdys. Rūkai... - šitokios mintys lenda (o Mr. E skaito iš pasalų ir gnybia man į ranką už tokius "paistymus"). Pabėgimas į Laplandiją nieko nepakeistų. Šitą žino ir Vykinta.

Dabar didžiausias mano malonumas bebūna maisto gaminimas. Bet šiaip tai aš gaminti nemėgstu.
Spalio 17-oji. Penkmetis.
mm

28 rugsėjo, 2013

Anglija grįžta


Iš esmės, tai yra vienas tų dalykų, dėl ko norėjau grįžti iš UK: skanus, naminis maistas, pagamintas iš močiutės/mamos užaugintų gėrybių. Sveikas ir teisingas. Toks, kokiu norėsiu maitinti savo vaikus, toks, kuris auga savoje žemėje, prie savų namų ir juose gyvenančių mylimųjų. 

Šiandien išleidžiam jauniausią sesę į Ūkanotąjį Albioną :( Liūdna, nes bijau, kad jai ten gali patikti ir mes vėl išsibarstysim atskirai. 

-------------
Nuotraukoje  naminių daržovių troškinys su pupytėm ir avinžirniais ir šviežių mėtų arbata.

mm

18 rugsėjo, 2013

Baltos staltiesės - šventėms, knygos - kasdien

Jau seniai galvojau reabilituoti savo arbatinį staliuką, nes per laiką nusibraižė ir visaip kitaip nusidėvėjo (nuo indų per "vakarinį kino seansą", patogiai užkeltų vyriškų kojų, kompiuterio, ne vietoje paliktų besibraižančių daiktų ir pan.). Galvojau vėl dažyti, bet tada būtų tekę staliuką vežti į "dažyklą", pačiai ten važiuoti, nespėti visko padaryti per dieną, palikti jį džiovinti... Todėl sugalvojau greitesnį ir, tikriausiai, ne praktiškesnį, bet mielesnį būdą - senos knygos puslapius :) Procesas buvo įdomus (tai dariau pirmą kartą). Ir nors dekupažas man nepatinka, knyginis variantas man visai tiko :)




P.s.: naudojau seną, suskaitytą knygą, kurią kolegė norėjo išmesti. Spalvos jokios nedėjau, nes lapai buvo parudavę natūraliai - vieni labiau, kiti mažiau. Jei ir jūs sugalvosit taip daryti, pirmiausią knygą perskaitykit, bent morališkai blogai nesijausite, kad plėšote šventą daiktą :)

12 rugsėjo, 2013

Septynios dienos iki pilnaties

Mėnulis arba saulė ir kitos planetos veikia emocijas ir net ne hormonai šįkart. Ai, nieko tokio, šiaip į retrospektyvas leistis norisi. Štai parašiau laišką draugužiui iš studentavimo laikų, kitas draugužis parašė man, tada prisiminiau kitą kadais miela žmogų ir taip jau kuris laikas. Ir žinote kas liūdniausia? Pradėti pokalbį ir daugiau nebežinoti, kaip jį tęsti... Mes keičiamės, laikas keičia kitus ir galiausiai lieka nuostaba su nusivylimo kartėliu - buvom tokie įdomūs/svarbūs/reikalingi vieni kitiem tuo laiku, o dabar?.. Ar tai reiškia, kad senatvėje būsime įdomūs tik patys sau?..

29 rugpjūčio, 2013

Vieni būna šaunūs, kiti...na...

Jau tuoj tuoj prasidės... Dienos ims vėsti, vakarai vis labiau niauksis, o medžiai nuslinks sudžiuvusiais lapais. Mes vėl kibsim į darbus, vėl suksimės kaip bitės, norėsis medaus ir karštos arbatos, ir kojinių šiltų po vilnonėm anklodėm. Vasaros idegis pamažu bluks, o suknelės pasislėps spintų kampučiuose. Mažoms mergaitėms bus liūdna ir aš truputį liūdėsiu. Ilgesiuos švelnių vėjų ir kaitros... Bet vasara ir vėl ateis, ir vėl bus visa turtinga, o liūdesys netruks išblėsti, nes ir Ruduo moka būti žavingas...

Štai šiandien susitikau vieną šaunią mergaitę, kuri kitą kartą buvo mokyklos, kurią baigiau, o dabar ir dirbu, prezidentė. Jau tada ji buvo pati šauniausia ar bent jau viena šauniausių. Ir pakalbėjom, ir pasipasakojom draugiškai apie savo gyvenimus. Kitą kartą gal net būčiau gėdinusi su ja kalbėtis apie tai, kaip man sekasi, bet šį kartą kažkaip nesigėdinau. O gal visgi reikėjo?.. Ji baigė universitetą Barselonoj, o aš tik Klaipėdoj. Tada pradėjo ir jau baiginėja universitetą Paryžiuje, o aš taip ir likau su savo svajone dar kada nors mokytis meno. Ji, aišku, kalba visomis penkiomis kalbomis (lietuvių, rusų, anglų, ispanų, prancūzų), o aš užstrigau su savo italų. Ji vis dar turi ilgus, storus plaukus, o aš... Keista, bet tikriausiai pirmą kartą nuoširdžiai nepavydėjau. Gal jau užaugau, o gal galiausiai išmokau, kad "vieni būna šaunūs, o kiti, na...būna šaunūs kitaip" :)

mm

25 rugpjūčio, 2013

Viso gero(s) atostogos!

Ryt baigiasi mano atostogos. Sutirpo du dideli mėnesiai vėjų galvoje. Jau beveik nubluko visas vasaros įdegis ir dingo tos trys strazdanos ant nosies - ateina ru de nis. Patinka.

Ar reikėtų vėl susirašyti "privalu padaryti" sąrašiuką?..

mm

19 rugpjūčio, 2013

Taigi - atidarymas

Ilgai blaškiausi, dar ilgiau dvejojau, bet štai - yra. URAAA :))) Užsukit į facebook'ą pažiūrėti dalykų ir gal net pamėgti puslapį ;)

Ačiū.

mm

06 rugpjūčio, 2013

Idėja spurda spurda pilvely...

...tuoj gims :)

žinau, čia ne veltinio segė ar skani bandelė, kuriuos perka viens ir viskas, bet to labai norėjau ir tikiu, kada nors iš to kas nors tikrai išeis. Net jeigu lietuviams to niekada taip ir neprireiks, vis tiek kažkam patiks ir jie pirks, ir turės, ir džiaugsis... Kol kas dalinuosi darbiniu variantu, nes laukiu kritikos, o tada...žiūrėsim. Mano "kėdės projekto", kuris po truputį lipdosi į "Samanų sofutę" logotipas:




p.s.: vėl kepiau slyvų pyragą :) Paskutines 32 nuo medžio nupurčiau, nukritusias susirinkau ir mmmm....

02 rugpjūčio, 2013

Slyvų metas

 Vasarinės slyvos jau beveik pasibaigė, dabar laukiam rudeniškų. Tada virsim džemą Kalėdoms ir dar pyragų...





Ir tikrai, anksčiau niekada nesu kepusi tart/pie (kas ten žino, kuo jie skiriasi) tipo pyrago. Labai skanu. Kepkit ir jūs. :)

27 liepos, 2013

Viskas gera(i)

...Dažniausiai neprisimenu fotografuoti, o ir kasdieniais nutikimais nesu pratusi dalintis. Bet buvau kaime. Malonus bruzdesys ir nesudrumsta ramybė. 

prieš škvalą, kitą kartą (argi ne tobula akvarelė?)
universalus staliukas: ir gaidžiams pešti, ir gėrybėms laikyti 
 o čia pro pirties langą
moliūgas - smegeninis.
labanakt,
mm

24 liepos, 2013

Idilės paieškos

Šalta, bet savaitgalį prižadėjo šilumą. Plauksim baidarėm.

Tokiomis dienomis kaip ši, kai neturi jokio veiklos plano dienai įprasminti, o nuo ryto skauda pilvą, užeina ilgesys. Toks nesuprantamas... Kai užkaičiu arbatinį vandens (vasarą arbatos paprastai negeriu), suprantu, kad šis nevasariškas oras mane nemenkai liūdina. Namie vilkiu megztiniu ir mūviu kojinėm! Užėjo vasaros pabaigos neramumas, tikriausiai, toks, koks paprastai užeina tik rugpjūtį. O kadangi turiu marias laiko galvojimams, mintys nesnaudžia.

Pastebėjau, kad mėgstu tuos blogus, kurių šeimininkės dalinasi savo kasdienybe. Prideda dailiai nufotografuotų nuotraukų iš sodų, su sirpstančiom uogom, žydinčiom gėlėm, ką tik iškeptais pyragais, iš pasisedėjimų su draugėm kavinėse, prie kapučino ar late puodelių, dailių pyragėlių, po apsipirkinėjimų mažose jaukiose parduotuvėse ir pan. Kažkur skaičiau vieno kritiko nuomonę, kad tokio tipo blogais siekama kurti idilę. Kad ir sukurtą, bet skaitytojai ją mėgsta, jos nori ir vis laukia naujuose blogerių įrašuose. Bet ar tokių blogų šeimininkai iš tikrųjų taip gyvena?..


Kokius blogus mėgstat jūs?

mm

22 liepos, 2013

Kiekvieną dieną įprasminti...

Man liko lygiai pusė atostogų. Koks siaubas! Tos dienos eina ir praeina. Turiu sau viešai pri(si)minti daryti šiuos dalykus, nes kitaip... aš - supuvus kiaušinis

1. Susitvarkyti namus
2. Pagaminti skanią vakarienę (neskubant, su meile)
3. Prižiūrėti save (nepamiršti grožio procedūrų, tvarkingos aprangos, kartais ryškesnių lūpų)
4. Keltis bent jau devintą
5. Tapyti
6. Parašyti draugėms
7. Klausytis geros muzikos!
8. Rašyti slaptą knygą
9. Gaminti smūfius ir juos skanauti
10. Išrinkti ir atspausdinti nuotraukų
11. Nevilkinti kėdės projekto!
12. Vėl gerti vandenį
13. Planuoti savaitgalius

jei dar prisiminsiu arba prisiminsit jūs - duokit žinoti

mm

18 liepos, 2013

Savaitės pirkinys

Kartais žmonėms nebereikia labai gražių dalykų... O man gražių dalykų reikia visada! Taigi papasakosiu...

Antradienį pas močiutę kirtom gaidžius :), tiksliau senelis kirto, močiutė laikė, mama pešė, o aš slėpiausi namie. Teta kepė pyragą ir po to visi jį valgėm su praėjusiu mano gimtadieniu. Bet geri dalykai prasidėjo dar prieš nuvykstant į kaimą! Važiuodami pas močiutę visad sustojam tokiam turgely ir dėvėtų baldų parduotuvėj (pas Vaidę tenykščiais pavadinimais kalbant - ir žinokit Vaidė yra vyras :). Turgely tą kartą nieko gero neradau, o vat parduotuvėlėj pričiupau gražuolį bliūdelį su pomidorėliu ant viršūnės :) Keturi litai, kaip naujas ir dar rimtos Thomas firmos! Tie kaimo žmonės kartais būna labai nesupratingi... O man smagu per visą pilvą!


Nelabai matosi, bet vis tiek pomidoriukas
O čia visa mano kolekcija :)

Pradedant nuo kairės: baltą dubenėlį gavau su medumi Kalėdų proga ir bendradarbės, kurios niekada nesu mačius :). Žieminį medų jau suvvalgėm, o dabar brandinu kitą - vasarinį iš močiutės, stiklinis, didžiausias dubenėlis gautas gimtadienio proga iš močiutės, anksčiau ji  labai mėgdavo dovanoti indus, kitą baltą jau aptatėm, toliau puoldelį su ąsele pirkau Norfoj, ten irgi laikau medų, tik jau subrendusį, visi likę indeliai - laimikiai. Visuose laikau papuošalus, išskyrus tame, kur matosi saldainiai. 
Gal kas turite kokį mielą ir nebereikalingą bliūdelį su dangteliu padovanoti/parduoti? :)

15 liepos, 2013

Mūsų nuostabioji atostoga! (II dalis)

...pamiršau pridurti, tą pačią naktį (Pisos, jazzų ir parduotuvių, veikiančių iki vidurnakčio) dar spėjom nukeliauti iki prieplaukos. Ten prisižiūrėjom įvairiausių laivelių ir laivų. Visus aptarėm, visus baltai išpavydėjom, į kitus (kaip nuotraukoj) dar ilgai ilgai spoksojom skaičiuodami, kuo reikėtų gyvenime užsiimti, kad tokią išgalėtumėm įsigyti...


Penktąją dieną La Spezijos nuotykis pamažu baigėsi. Dar pašmirinėjom po Riomaggiorę, pasimaudėm paskutinį sykį (spėjau gauti nediduką šilumos smūgį) ir vakarop iškeliavom į Mestrę - miestuką, šalia Venecijos. Šioje kelionės dalyje mus ištiko nuotykis (aš taip ir tikėjausi, kad jų nutiks su traukiniais). Nuvažiuoti iki Mestres turėjom dviem traukiniais. Pasikeitimas turėjo įvykti Milane. Ir ką jūs manot? Mūsų traukinys, visą laiką važiavęs pavyzdingai ir tik priešpaskutinėje stotelėje išvažiuoti pavėlavęs dvi minutes, į galutinę, mūsų stotelę, pavėlavo lygiai 15 minučių, būtent tiek, kiek mums buvo skirta persėsti į kitą traukinį. :) Matydami, kad jau labai riesta, iš galinio vagono prasibrovėm iki priekio, užlindom pirmos klasės keliaiviams už nosių ir vos tik atsidarė durys, šovėm kaip kulkos į traukinį, bet... :) Tas jausmas, kaip prieš pat nosį nuvažiuoja traukinys yra saldus :)) Nieko baisaus, mes ir neskubėjom. Susiradę "Customer care" paaiškinom situaciją, moteriškė uždėjo štampą ir bilietą pratęsė ateinančiai kelionei už valandos. Tada riedėjom dar dvi valandas ir Mestrėje buvom apie dvyliktą. Viešbutyje tik pernakvojome ir ryte su visom kuprinėm jau traukėm į Veneciją (šeštoji diena)...
Venecijos menas. Jei per stiklo atspindį nesimato, tai ten užpakalio menas :)
Šventos Marijos Bazilika, iki kurios Venecijos labirintais keliavom apie valandą. Neįmanoma, kaip ten painu tarp tų kanalų!

Šv. Markaus aikštė


Markaus katedra



Tilteliai tilčiukai... Tik nusuk į kokią gatvelę ne ten ir atsidursi spąstuose - vien vanduo, o praėjimo nėra


Venecijoje daugybė mielų jaukių parduotuvėlių, kur pardavinėja keramikos, žymioje stiklo dirbinius, įvairius meno kūrinius ir pan. Taip pat daug antikvariatų, kaip šis.
Dabar darant išvadą, Venecija buvo tikriausiai labiausiai nenusisekusi mūsų kelionės dalis. Ten labiausiai pavargom, nes teko tampytis kuprines, buvo labai karšta ir daug žmonių - neprasibrausi. O norėdami būti gudresni ir aplenkti minias, dažnu atveju nueidavom visai ne ten, kur norėjosi :) Taip klaidžiojom ir neskaičiavom kartų, kiek pasiklydom. Į Veneciją reikia važiuoti kupiniems jėgų (nes daug ėjimo, o pati sala tikrai nemaža), be nešulių ir tikrai ne vasaros vidury :) 

Kai jau nusprendėm savo ekskursiją baigti, po keletos žmonių sekimų su lagaminais ir neaiškių rodyklių paisymo, visai netikėtai atradom traukinių stotį, iš kurios, užkrimtus po gabaliuką picos, jau traukėm į Veroną.

O Verona, nuostabus mieste! Apie septintą, susiskambinus su viešbutuko (tiksliau butuko) savininke, įsikūrėme savo naujuose namuose, išsitraukėm savo "going out" rūbus (šiuo atveju turėjau tik sijoną, o apie palaidinę, derančią prie jo bei didelio karščio, nepagalvojau). Įsikūrę viešbutukyje išėjom į miestą. Nukakom į "liemenėlių aikštę :)) " - Piazza Bra, kurios nuotraukos, kažkaip neturim, gal per daug susižavėję buvom, kad prisimintumėm?

Google nuotraukos


vienintelė netikus nuotrauka su Veronos arena, kurioje tą vakarą vyko Aida :)
Tada nužingsniavom į Castelvečio - viduramžių pilį su didžiuliu, vis dar veikiančiu tiltu.








 


Nužingsniavom ir iki Džiulietos balkonėlio, kuris, deja, buvo užrakintas (?). Tada vėl ėjom ir ėjom ir vis dūsavau ir žavėjausi švariu, elegantišku, stilingu ir didingu miestu. Norėčiau ten gyventi! :)


Kavinės staliukas

Veronos katedra
žavingi namukai šalia jos
Vakare pakutinį kartą apžiūrėjom miestą turistiniu autobusiuku (Eligėlis labai norėjo :) ir ryte jau keliavom namo. Beje, Italijoj radom savo svajonių automobilius:


Tai tiek. Pasaka pasibaigė, einam dirbt ;)
mm