18 rugsėjo, 2014

Pats sunkiausias gyvenime dalykas

Yra keisti savo gyvenimą.

Gavus naują pavardę many užgimė noras keisti ir tam tikrus savo įpročius. Pavyzdžiui, valgymo. Ne šiaip sau, o dėl sveikatos ir sveiko kūno ateities iššūkiams. Pagal planą turėjau nevartoti cukraus, pieno produktų, miltų, į kasdienį meniu turėjau įtraukti bent vieną žalią kokteilį, probiotikų dozę, žolelių arbatos, košes pusryčiams ir žuvų taukų šaukštą. Bet! Nemaniau, kad aš tokia nevalinga :(

Iš dalies mano planas vyksta, bet beveik nelabai. Pagal tvarkaraštį gyventi būtų į naudą, bet nemoku prie jo priprasti ir tai yra pagrindinė problema, neleidžianti pajudėti iš klupčiojimo vietoje. Štai mano tėtis jau 12 metų laikosi tos pačios rutinos ir aš nesuvokiu, kaip taip galima, BET gal ir man taip kada nors pavyks, kai aš būsiu vyru...

O kol kas, kiekvieną savaitgalį sulaužau cukraus nevalgymo taisyklę ir tada man skauda pilvą, kasdieniam žaliam kokteiliui dažnai neturiu žolių, o per pietus greičiausiai suvalgau ko nors netinkamo, apie ką net nežinau, nes valgau mokyklos valgykloj (o juk reikėtų tik truputį anksčiau atsikelti ir pasigaminti pietus namie). Bijau, kad mano dieta niekas nebetiki. O tėtis iš viso skeptiškas. Sako, kad aš prisigalvoju dalykų! Bet juk neprisigalvojau, kad man cukrinis diabetas ar 6ienligė, nes nejaučiu šių ligų simptomų. O štai pilvas dažnai apie save primena. Tai gal aš nemeluoju. Ir mano žarnynas neapsimeta. Ir va, dar skaičiau, kad žmonės dažniausiai turi nuojautą, kas yra su jais blogai. Mano nuojauta sako, kad mano žarnynas pralaidus, ten gyvena per daug negerų bakterijų ir aš gerai neįsisavinu maisto medžiagų. 

be pabaigos.
mm.