06 gruodžio, 2014

Artėjant Kalėdoms...

Labai laukiu Kalėdų. Šiais metais turėjau laiko šviežiai apmąstyti, ką jos man reiškia ir kaip noriu jas sutikti. Todėl pirmą kartą savo suaugėliškame gyvenime įprasminau adventą. Neklauskite, ar vakar man sekėsi nesuvalgyti pasniko, ar buvau atlaidi ir supratinga, kai dalykai susiklostė ne taip, kaip tikėjausi. Bet aš pasistengsiu, nes nuoširdžiai noriu būti geresniu žmogumi. Bent prieš Kalėdas. 

Dabar, kai esu žmona, o kažkada ir būsima mama, pradedu jausti namų židinio kurstymo svarbą. Rodos, tik vakar pavyko įsisavinti mamos seniai sakytą pastabą, jog tik nuo moters priklauso šeimos tradicijų gyvavimas. Tik aš esu atsakinga, ar mūsų Kalėdos bus stebuklingoms, tik mano iniciatyva namie baltuos šventinė staltiesė, kvepės žąsimi ir sklandys jaukumo dvasia... Vis dėlto ištekėti nereiškia tik pavardės pasikeitimą ir tai imu suvokti artėjant šventėms. 

O kol dar yra šiek tiek laiko, pats metas kibti į namų švarinimo ir gražinimo darbus. Jos jau artėja...

mm

25 lapkričio, 2014

Aš pažadu sau, pažadu...

Viens, du, trys ir žiema. Kaip jūs dėl to jaučiatės?..

Dar rugpjūčio pabaigoje ėmiau planuoti rudenį (žmogus planuoja, Dievas juokiasi...) Nusipiešiau didelį kalendorių, susižymėjau dienas, kurių nevalia pramiegoti, susirašiau "must do" sąrašėlį ir paplojusi katučių ėmiau laukti gerų dalykų. Bet geri dalykai patys neateina. Pas juos reikia eiti pačiam. Apsiavus patogią avalynę, pasiėmus porą buteliukų vandens ir kompasą. Kitaip nieko nebus. 

Kaip įvertinčiau rudens plano įvykdymą? Kokiems keturiems! Iš dešimties :). Bet visgi per daug nesiskundžiu. Giliu rudens miegu neužmigau, o tai jau yra pasiekimas. Tiesa, retro filmų vakaro taip ir nesurengiau (kviesti draugus pažiūrėti filmą per kompiuterio monitorių - ne pati geriausia idėja, pagalvojau), kakavos vakarėlių irgi nesuorganizavau (nustojau vartoti pieną), nesutaupiau trijų tūkstančių pinigų, niekad neatsikėliau pusvalandžiu anksčiau, tačiau dariau jogą, keliavau į svečius, gaminau pietus, tapiau, suvėliau krūvą vilnos karolių, iš kai kurių suvėriau šiokių tokių apyrankių. Pasrodo, gyvenimas rudenį nesustoja, tik truputį apkrenta lapais. 

Žinau, viskas galėtų būti daug geriau. Įdomiau, aktyviau, smagiau, su daugiau verta didžiuotis ir džiaugtis, bet vien gerų norų ir talento niekada nepakaks. Todėl leiskite sau tūkstantąjį kartą prisiminti, kad svarbiausia yra darbas, daug darbo, o tada visi geri dalykai ateis savaime, kaip žavus priedas, kaip du viename ir dar su nuolaida. 

Labai norėčiau pasidžiaugti didele, originalia, širdį tirpdančia žiemos aksesuarų kolekcija, kurios pasirodymo megėjos puoštis lauktų su miegmaišiais prie mano namų durų. Bet kol kas rodau tik tiek. You need to do a lot of crap till you make something worth attention.
Bandau reabilituoti veltinį. Kol kas visai esu patenkinta tuo, kas gaunasi...

mm



19 lapkričio, 2014

Pasisvečiavimai

Kaip gražiai tarp lūpų tirpsta žodis viešnia. Visai kaip prisirpusi raudona vyšnia. O žodis svečias kvepia sausainiais. Ką tik iškeptais, sviestiniais, su vanile ir baltais cukraus pabarstukais.

Savaitgalį buvome svečiuose. Retai tuo beužsiimame. Apsamanojam, apsitraukiam dulkėm ir dairomės iš padilbų užsimiršę, kol kas nors į šoną baksteli pagaliuku. Tada atgyjam atsiminę ir pasišokėdami iš laimės imamės tešlų maišymo. Į svečius reikia neštis pyrago.

Man pasisvečiavimai, kaip ir svečių sutikimai namuose, yra labai jaukus gyvenimo prieskonis. Kalbu apie tuos kartus, kurie būna kruopščiai planuojami, laukiami, su "privalu padaryti iki svečių atvykimo" sąrašėliais, su namų gamybos vaišėm, skaniai kvepiančiom arbatom ir viską vainikuojančiu "Labaaaas, kaip pasiilgau". Arba geriausios suknelės traukimu iš spintos, išeiginių kvepalų šleifais, kruopščiu lauktuvių pakavimu ir finaliniu "Laaabas, aš pas tave atėjau".

Šių bendravimo prieskonių mano gyvenime labai trūksta. Retai svečiuojuosi, dar rečiau sutinku svečius. Jau nebemoku, o gal niekad ir nemokėjau tinkamos svečiavimosi tradicijos. Nei pati kurti, nei sukurti kitiems. Tą geriausiai moka mūsų mamos ir močiutės, laukiančios svečių (ypač savo vaikų) iš visos širdies. Su išblizgintais langais, išplautais kilimais, penkių patiekalų vakarienėm ir visa vakaro linksmybių programa. Būna gera suvokus, kad žmogui svarbiausia - kitas žmogus.

Dabar galvoju, jog visgi ypatingų pasisvečiavimų mano gyvenime būta...



mm