02 rugpjūčio, 2015

Emocijų vilnos, baigiantis 32-ai laukimo savaitei

...pagal paskutinio įrašo datą galima spręsti, jog mmterapija atbunda tik kas ketvirtį. Apleidau savo dienoraštį, bet galvoje jau senokai nezvimbia, nes šis laikas tiesiog nuos ta bus! Jaučiu jį visais savo kūno receptoriais. Nuo pat pirmųjų bijūnų žydėjimo iki jau pradėjusių kristi obuolių. Sustabdau kiekvieną akimirką, papasakoju ją savo pilveliui ir vis laukiu. Dar pusantro mėnesio ir mano/mūsų gyvenimas apsivers aukštyn kojom.

Kol turiu marias valandų laukimo, vis pagalvoju apie dalykus, nutikusius pastaraisiais metais. Ypač dažnai prisimenu gyvenimą Anglijoje. Tai buvo sunkus, bet kartu ir dosnus gražių dalykų laikas, tapęs savotiška kepimo forma mūsų ką tik užmaišytiems kūnams. Gyvenom dviese, vienas kitą palaikydami, prilaikydami ir paglostydami. Greičiausiai tai ir buvo tas periodas, mus sujungęs taip stipriai. Myliu Tave, Eligijau.

Jau išbluko sunkios rutinos spalvos, nebejaučiu buvusių nepatogumų ir nepripratimo. Viskas, kas grįžta prisiminimais, tai tik šilti pavasariai, žiedais apsipylę augalai, pasivaikščiojimai parke, šypsenos vienas kitam, tvirtai susikibusios rankos, ieškojimai ir nauji atradimai nepažįstamose gatvėse, svetimų kultūrų maisto degustacijos, tylūs "labas, mielas, grįžau", jau miegančiam į ausį...

Nėštumas yra labai įdomus dalykas. Pirmuosius mėnesius tu jo nesuvoki (nebent stereotipiškai pykina ir būna kiti nemalonūs dalykai), ties viduriu, pradėjus jausti pirmuosius pilvelio gyventojo judesius, pradedi pratintis prie "kelio atgal nėra" minties ir jau visiškai supranti, kad "gal apsigalvokim?" - nebeįmanomas. Trečiąjį trečdalį, kartu su vis labiau bręstančiu naujų kojyčių ir rankyčių rinkiniu, ima rastis ir taip pat brandintis nusiteikimas "jau tuoj tuoj". Ir kas įdomiausia, naujas mintis ir ateities projekcijas veja virtinė retrospektyvų į "kaip gerai buvo anksčiau".

Apie patį gimdymo procesą negalvoju. Mano galvoj kur kas intensyviau vyksta "kas bus po jo" minčių eismas. O jei  iš mano perskaitytos teorijos praktika tik pasijuoks? O jei mano mažylis bus pernelyg užsispyręs ir savarankiškas asmeniniams sprendimams? O jei iki šiol buvusi nėštuminė sklanda pavargs ir užleis vietą pogimdyviniam chaosui? Ar aš mokėsiu su juo susidoroti? Ar aš sugebėsiu išlikti rami, stipri, ryžtinga?..

Taip laukiu, kada mano draugės paseks mano pavyzdžiu ir aš galėsiu su jomis apie tai pasikalbėti. Ištisas valandas kalbėtis! 

mm

5 komentarai:

  1. Atsakymai
    1. Ačiū, miela Raganaite, už malonų palaikymą :) Gera ir smagu.

      Panaikinti
  2. siunčiu ,,Viskas bs gerai" palinkėjimą ir džiaugiuosi Tavo pokyčiais :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš irgi noriu pastoti ir pajusti tą laukimo ir ruošimosi jausmą. Būsite tikrai šauni mama. :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai fainas tas laukimo laikotarpis, o dar gražesnis jis būna kai pagaliau pamatai savo stebuklą :)

    AtsakytiPanaikinti