Jau tuoj tuoj prasidės... Dienos ims vėsti, vakarai vis labiau niauksis, o medžiai nuslinks sudžiuvusiais lapais. Mes vėl kibsim į darbus, vėl suksimės kaip bitės, norėsis medaus ir karštos arbatos, ir kojinių šiltų po vilnonėm anklodėm. Vasaros idegis pamažu bluks, o suknelės pasislėps spintų kampučiuose. Mažoms mergaitėms bus liūdna ir aš truputį liūdėsiu. Ilgesiuos švelnių vėjų ir kaitros... Bet vasara ir vėl ateis, ir vėl bus visa turtinga, o liūdesys netruks išblėsti, nes ir Ruduo moka būti žavingas...
Štai šiandien susitikau vieną šaunią mergaitę, kuri kitą kartą buvo mokyklos, kurią baigiau, o dabar ir dirbu, prezidentė. Jau tada ji buvo pati šauniausia ar bent jau viena šauniausių. Ir pakalbėjom, ir pasipasakojom draugiškai apie savo gyvenimus. Kitą kartą gal net būčiau gėdinusi su ja kalbėtis apie tai, kaip man sekasi, bet šį kartą kažkaip nesigėdinau. O gal visgi reikėjo?.. Ji baigė universitetą Barselonoj, o aš tik Klaipėdoj. Tada pradėjo ir jau baiginėja universitetą Paryžiuje, o aš taip ir likau su savo svajone dar kada nors mokytis meno. Ji, aišku, kalba visomis penkiomis kalbomis (lietuvių, rusų, anglų, ispanų, prancūzų), o aš užstrigau su savo italų. Ji vis dar turi ilgus, storus plaukus, o aš... Keista, bet tikriausiai pirmą kartą nuoširdžiai nepavydėjau. Gal jau užaugau, o gal galiausiai išmokau, kad "vieni būna šaunūs, o kiti, na...būna šaunūs kitaip" :)
mm