23 vasario, 2012

Labai geri dalykai

Nedraugiška, žinau, bet man visai smagu nesidalinti gerais dalykais. Ypač gerais nuotykiais. O štai pabumbėti, pasiskųsti sekasi lengviau - laisviau mintys liejasi.... Bet šįkart tik apie labai smagius dalykus.


Pastarosios dvi savaitės buvo pilnos. Veikėm tą ir aną, buvom ten ir ten. :) Pirmiausia apie trečiadienį, kurio laukiau tris mėnesius. Ėjom į James Vincent McMorrow koncertą. Koks puikus buvo! Gyvi instrumentai, širdį minkanti muzika ir raudonplaukis, nelabai drąsus, bet labai nuoširdžiai mielas vokalistas Vincentas :) Kaip senas geras antros kartos pusbrolis iš kaimo, tikrai :* :) Klausiausi ir gaudžiau kiekvieną akimirką...
Tada buvo šeštadienis, kurį ėjom valgyti spurgų. Apie jas rašė Žiupsnelis druskos. Seriously draugai, tai pačios skaniausios nevarškinės spugros, kokias tik kada valgiau. Net ir nosį įdaru išsitepliojęs Eligijus liko sužavėtas :) Rekomenduoju visiems.

Tada po saldžių pusryčių ėjom į Tate Modern, kur apžiūrėjom Yayoi Kusamos parodą. Labai mano (ir dabar jau Jovitos, manau) menininkė :) Visiškai pamišusi dėl burbulų ir taškelių. Tokiais momentais, kai galiu prisiliesti/pamatyti/patirti kažką pasaulinio lygio, prisimenu gyvenanti Londone. Gaila, kad anksčiau į jį žvelgiau kaip į liūdną tremti, o ne miestą, lygų kitiems pasaulinio lygio didmiesčiams: Niujorkui, Tokijui, Pekinui, Sidnėjui... 

Dar vėliau Eligėlis nusivedė į vintage/art deco parduotuvę/turgų. Raibo akys ir salo burna. Jei tik kišenės būtų pilnesnės...Tada kitą dieną už 3.5 svaro matėm "The artist", o dar kitą važiuosim prie jūros! Šiandien Londone šešiolikos laipsnių pavasaris! Moterys avėjo basutes, vyrai mūvėjo šortus... O vis dar vasaris. Niekaip nepriprantu. Bet pražydusios pakalnutės patinka :)

12 vasario, 2012

Gavau gavau!

Aš jau buvau visai pamiršusi "Stylish blog award", šmėžavusį beveik visuose bloguose praėjusiais metais, bet še tau kad nori, praėjusį penktadienį Aušra iš Dreisenos ėmė ir maloniai pareiškė: "Aš manau, kad šis dienoraštis ir Tamsta autorė, esanti labai stilinga, todėl apdovanoju stilingo blogo apdovanijimu. :}" Labai smagu ir mielas ačiū! :)

Po to galvojau: o kas yra stilingas blogas? Gražus dizainas? Šauniai suderintos jo spalvos? Tekstų temų vientisumas? Dar anksčiau mąsčiau, jog mano blogas neturi konkretaus veido. Jis nei apie kulinariją, nei apie madą, kūrybą, politiką, tikybą... Jis apie susivėlusį, išsielektrinusį, išsitaršiusių kasų mano gyvenimą. Tai ar gali blogas apie gyvenimą būti stilingas? Jei taip, tuomet tęsiame žaidimą!.. :)

Pagal taisykles, turiu paminėti iš ko gavau apdovanojimą, perleisti jį kitiems, mano nuomone, stilingiems blogams (tik nežinau konkretaus skaičiaus) ir parašyti 7 dalykus, kurių dar nesu rašiusi savo dienoraštyje. Taigi:

1. Blogere būnu jau ketvirtus metus. Mmterapija yra mano penktasis(!) blogas. Pirmasis vadinosi "Akvarelės" (vis dar didžiuojuosi žavingu jo pavadinimu:) ) ir jis gyvavo viename iš užsienietiškų serverių. Tada persikėliau į Blogas.lt, kur "Akvarelės" tapo "Gražiais dalykais" (ilgainiui blogo pavadinimai keitėsi kartu su mano nuotaikom: "Kosmonautės užrašai", Madmuozelė, Puslapis Nr. 626). Šalia "Gražių dalykų" gimė atskiras blogas "Mūzos", kuris gyvavo vos keletą mėnesių. Galiausiai teko pasitraukti iš blogas.lt (ne savo noru) ir persikrausčiau čia, į "Mmterapiją". Šalia terapijos kūriau kitą, jau paskutinį blogą "Infantilė", bet ir jis sunyko. Dabar rašau tik į mm, neskaitant kasdieninio popierinio dienoraščio, idėjų knygos ir visų tų popierių skiaučių, kurių per dieną mano rankinėje atsiranda nesuskaičiuojami kiekiai. :)

2. Per visą savo gyvenimą turėjau tris pravardes: dėdė vadindavo širšyte, pusbrolis - armonika, o Roberta, nuskambėjus Klintono skandalui - Levinski. Tačiau mano vardo metamorfozių, ypač čia, Londone, patyriau daugybę. Buvau/esu: Monique, Moni, Monikutė, Monia, Mona, MonMons, Moniki, Monikity, Mopytė (taip gaunasi Eligijui, kai nori kreiptis "Monikut" ir "Pupyt" vienu metu), Močiutė (Eligijaus variantas irgi! Supraskit, jis labai myli savo močiutę, o aš irgi iš M raidės prasidedu :)) ir dar yra vienas Eligijaus "netyčinis išradimas". bet pasiliksiu jį sau (blush) :))

3. Šiuo metu mano mėgstamiausias patiekalas yra skrebutis su sviestu. Skrebutis traška, sviestas saldus...

4. Many dažnai gimsta genealių idėjų ir grandiozinių projektų planų, tačiau, turiu b a iY i y s i ą ydą - vos tik pradėjusi vieną ar kitą projektą dažniausiai jį palieku nepabaigtą. Idėjoms įgyvendinti trūksta ryžto, drąsos, aistros ir įkvėpimo, dar gyvenimo džiaugsmo kai kuriais momentais. Anksčiau į užpakalį už tai gnybdavo mama, dabar gyvenu su lygiai tokiu pat atidėliotoju/nepabaiginėtoju/metiku į šalį :)

5. Bijau atrodyti graži. Tiesiog turiu tokią baimę būti pasidažiusi, pasipuošusi, su ryškesniais/didesniais aksesuarais ar papuošalais. Tada atrodo, kad visi į mane žiūri ir galvoja visokius piktus dalykus.

6. Turiu dar keletą keistų baimių: baisu atsiliepti telefonu (net jei skambina žinomas žmogus), bijau bendrauti ir apskritai pažįstamų, bet ne visai artimų žmonių, net kai kurių draugų savo bijau.

7. Moku žvilpti kaip berniukas.

O dabar savo titulą perleidžiu šiems blogams:

Le Petit Oiseau

Visi kiti, kuriuos norėčiau apdovanoti "Stylish blog" titulu, jau buvo apdovanoti anksčiau arba tai yra užsieniniai blogai ir jų blogeriai nėra įtraukti į žaidimą ;)

mm

02 vasario, 2012

L - for liberty*

Paukščiai yra laisvi, nes turi sparnus, žmonės jų neturi, bet irgi yra laisvi. Tokius mus pagimdo mūsų mamos, tokiais mus skelbia politiniai valstybių raštai. Visi prieš visus laisvi - taip sako demokratija, bet vis tiek būna laisvesnių už kitus. Šitaip dar labiau manau po šiandienos popietės, pasivaikščiojus po žvarbiai gaivų Londono Sitį.

Keliaudama po darbų namo sugalvojau išlipti pakeliui buvusioj stotelėj. Išlipau rajone, kuriame beveik nesilankau, ir iki kito metro sustojimo keliavau pėsčia. Pagrybaudama, koja už kojos, stebėdama aukštus stiklinius pastatus, cementinius grindinius, nepažįstamų parduotuvių vitrinas ir žmones. Šitas miestas yra LAISVAS (!)- kilo euforiška mintis. Ir tai tikriausiai yra vienas pagrindinių Londono žavesių, lemiančių visus sekančius. Čia visi gali veikti/elgtis ką ir kaip nori:
> Atsidaryti savo versliuką, net jei didžiulis supermarketas vos už poros žingsnių. Jis gyvuos, nes savininkui nereikės mokėti didelių mokesčių, o ir žmonės pirks - čia jų 10 milijonų, kažkuris vienas iš šimto tikrai nemėgsta superprekybcentrių.
> Įsisprausti į ryškiai per ankštą 14 dydžio mini sijonėlį ir jaustis gražiai. Jei tik parduotuvėje bus dydžių, bus ir pirkėjų.
> Persidažyti savo mašiną leopardiškai. Tikrai rasi tokį autoservisą, kuriam apsimokės samdyti pašėlusius menininkus, pirkti neįmanomų spalvų automobilių dažus, nes bus klientų!
> Melstis viešajame transporte. Šalia sėdintis žmogus išpažįsta kitą tikėjimą, o be to, klausosi ipodo - jam nė motais - tegu.
> Nebendrauti su nepatinkančiais žmonėmis. Čia jų tiek daug ir tokių skirtingų, kad tikrai atsiras bent keletas, su kuriais norėsis būti geriausiais draugais.
> Ir dar daugybė kitų pavyzdžių. Londone gyvenantys lietuviai, galite pridėti savuosius pavyzdžius apie "londonišką laisvę" komentaruose. ;)

Čia gyvenantys žmonės yra labiau atsipalaidavę, susitelkę į save arba atvirkščiai - stipriau išsiblaškę. Jiems kitų nuomonė nėra svarbiausias stimulas ar stabdis elgtis vienaip ar kitaip. Panašu, kad čia neegzistuoja "o ką pagalvos kiti" sąvoka. Tai ir yra londoniečių laisvė - būti sau patiems, laisviems nuo kitų nuomonių ir kreivų žvilgsnių. O ir kreivų žvilgnių čia kur kas mažiau. Žmonės moka tolerancijos...

Prisižadėjau sau nebelyginti šitos atskiros valstybės su Lietuva, tai ir nelyginsiu. Tik duosiu sau ir visiems  likusiems Lietuvos lietuviams nuoširdų patarimą. Iki tokios pat laisvės mums visai nedaug. Tik truputį daugiau pakantumo kitokiems, šypsenų, veikiančių "perduok kitam" principu, mažiau galvojimo "ką pasakys kiti", mažiau gilinimosi į globalius valstybės reikalus - daugiau į savo kiemą, išsilaisvinimo iš bandos, drąsos daryti kitaip, truputį maišto....

Laukiu grįžti namo. Stengsiuos išlikti laisva - nepasiduoti  provinciniam lietuviškumui. Taškas. :)

* L - tai kaip laisvė


mm