29 kovo, 2011

Pavasario wishlistas

Aš esu mergaitiškai materialistiška, ypač tada kai kažkas nugraužia sparnus ir savyje pritrūkstu gyvenimo dvasios (pastaruoju metu tai nuolatinė mano būsena, tik rankinukų nuolatos nenoriu). Tada natūraliai, trūkstant viduje, norisi turėti išorėje. Ima labiau rūpėti parduotuvių lentynos, skaistalai ant nubalusių skruostų...
Man patinka batai ir rankinės, kurių niekada sau negalėčiau leisti pirkti, nes tai būtų per daug pižoniška. Panašiai, kaip dėvėti "balerinas" už 5 svarus, bet rankoje spausti Louis Vuiton arba būti pasipuošus Miu Miu pelerina, bet gyventi rytų londone, nuomojamame name, kartu su dar penkiais babajais.
Mimi - 152 svarai, oda.


Zara, 109 doleriai online, Londone 169 svarai (nesuprantamybė), oda
Labanaktis,

mm

Ačiū, būnu

Kokia prasmė pavasariais valyti langus, ant palangės auginti prieskonių darželį, laisvadieniais eiti į kultūringą vietą, apskritai visą savaitę ieškoti, ką pamatyti, aplankyti, su kuo susipažinti? Kokia prasmė stengtis iškepti pyragą, minkyti ir lipdyti rožytes jo papuošimui ir sausainių dar iškepti? Kokia prasmė įsisiūti sagą, nusivalyti batus, rengti staigmeną, fotografuoti, važiuoti pasivažinėti dviračiais, vašeliu nusimegzti baltą beretę nuo saulės? Kokia prasmė rašyti, skaityti (nebent laikui stumti), domėtis žurnalinių staliukų dizaino tendencijomis, klausytis muzikos (ar dar turi mėgstamos?), taupyti pinigus, eiti pasivaikščioti, bėgioti rytais, daryti vėlykines puokštes, tapyti....

Atsakymas: Prasmė gy ve ni mo. 

Būnu nelygu esu.

-Kas rašė mano pirštais, prašau? 
-PMS (perdėtai melancholiškas sliekas)

mm

18 kovo, 2011

be pavadinimo (1 dalis)

Atsiklaupiu ant kelių ir imuosi išmėtytų batų. Pirmiausia atrenku dešiniuosius ir kruopčiai sudėlioju prie sienos. Tada, šalia jų, į paliktus tarpelius, įdedu po kairįjį. Visi juodi, išskyrus tamsiai mėlynus, bet prieblandoje ir šie atrodo niūriai. Septynios poros. Visos klaikiai numintos. Vieni, matyt, Algės, kategoriškai suplyšę - tokius be gailesčio mesčiau lauk, bet kas ją, keistuolę, supaisys, gal neturi pinigų, gal senas plyšenas labai brangina arba, niekad nenuleidžianti galvos, nepastebi į ką rytais kiša pėdas. Akimirką susigundau sunarplioti visus batraiščius, bet pagailėjusi savo neišsenkančio laiko, grįžtu į kambarį nieko neveikti.

Algė - ispanė. Tikrasis jos vardas Alejandra, bet aš, nacionalistiniais sumetimais, labiau ją mėgstu vadinti lietuviškai. Algė... Kūninga, tvirto sudėjimo, darbo nebijanti lietuvaitė. Gimtojo krašto peizaže, cukrinių runkelių horizontuose, veja girtą savo vyrą namo - mažaug toks mano ispanės Algės vaizdas, tik priešingas - ji mažutė ir smulki, tačiau "stuomeningo" charakterio. Ir balsas jos lyg ilgą darbo stažą turinčio kriminalisto - dundantis, žemas, verčiantis krūptelti kiekvienąkart iš burnos išspjovus tradicinį helou hau ar ju. Verta paminėti, kad Algė nėra visiškai "juoda" darbininkė. Nors šiuo metu rytais vienoje kavos parduotuvėje ruošia kavą, po pietų keliauja į prekybcentrį pildyti lentynų, o savaitgaliais stiklines nurinkinėja keliose aludėse, ji ketina studijuoti skulptūrą. Meniška sugniuždyta siela.

Pilkos kambario sienos atrodo it dulkinos. Trečia diena lauke apsiniaukę, bet nelija. Jei būčiau peteliškė, labai tikčiau prie kambario kolorito. Prigludusi prie lubų ar spintos durų imčiau ir susiliečiau su nusitrynusia kambario gyvybe. Vienintelė patalynė motyvuoja gyvenimui - skaisčiai žalia su baltais žirniukais. Vos atvykusi nusipirkau. Sako, spalvos atspindi vidinę būseną. Šiandien pirkčiau pilką.

Ne paveikslas, bet ant sienos - kas?

Banksy atsiradimo ir visų šokiravimo laikotarpiu buvau ta, kuri šypsojosi sau po nosim ir žavėjosi juo galvodama: šaunuolis. Dievaži, atiduočiau savo ką tik baltai nudažytą, pačią matomiausią visų namų sieną, jei tik sutikčiau šį žmogų. Tačiau, kol susitikimas dar neįvyko, beigi yra didelis trūkumas nuosavos sienos, visai džiaugčiausi kuo nors panašiu ant svetimos:




sienų lipdukai iš Etsy

o čia Banksy

mm.

Kopiant į savąjį Everestą

Sekmadienis - paskutinė mano "Survival in a jungle W" projekto diena. Baigiu. Viskas. Kreivė vėl kyla aukštyn. Savivertės.

Per 49 dienas (ne tiek jau ir daug, iš tikro) pasimokyta ir išmokta nemažai: 
1. Nesivelk į kvailą diskusiją su neprotingu žmogum. Net ir įrodęs savo tiesą jam proto neįkrėsi, priešingai - pasirodysi arogantiškas. Išlikti neautraliam.
2. Nebijok būti savimi, laikytis savo nuomonės, net jei tenka pasilikti ją sau ar reikia pasitraukti pora žingsnelių į šalį ir išeiti iš masinės rikiuotės.
3. Stenkis iš visų jėgų ir tau bus atlyginta. Jei ne iš tų pačių rankų, kurioms davei, tai iš kitų.
4. Gerbk. Tu nepažįsti kitos tos nepraustaburnės keikūnės pusės. Galimas daiktas, ji už tave geresnė dešimtis kartų, tik kitose ribose.
5. Nebijok būti nemėgstamas. Geriau viena svari simpatija, nei dešimt antipatijų.
6. Net ir suaugę žmonės gali būti visiškai nebrandūs. Nusivylei ir viskas. Santykių aiškintis neverta. 
7. Įžeisdamas, pažemindamas kitą, prarandi savo orumą.

Verta atsiminti.

Kągi, o aš, išsinėrusi iš dulkėtos juodos uniformos, pasipuošiu klasikiniu švarkeliu, susirišu kuodelį ir nuo pirmadienio einu būti viešbučio (kito) veidu. "Thank you for calling The International Park Hotel. Monika's speaking. How may I help you?" :)

Laiptelis po laiptelio, metras po metro ir aš įkopsiu į savąjį Everestą. Kaupdama patirtį, ugdydama kalbą ir pasitikėjimą po metų, pusantrų galėsiu savim didžiuotis: Viską pasiekiau pati.

mm.

13 kovo, 2011

Be someone

Užsidariau savo lėliukėje raktelį prarydama kartu su piliule nuo skausmo. Skauda nedaug, tik visą kūną. Bet šalia yra glostytojas. Ramina, palaiko už pečių, kai keliai nebeišlaiko nuovargio naštos. 

Nėjau šiandien į darbą. Kurį laiką man visai patiko jaustis biblijos herojumi, atsukančiu kitą skruostą skriaudėjui. Dabar jau nebe. Viskas. Ieškausi kito darbo. Vėl noriu jaustis žmogum. Bet dar teks pakentėti - jaučiu. Nedaug, bet teks. Pa ken tė siu.

Viską koduoju. Noriu sekmės - sekasi, noriu mokytis - mokausi (periodiškai paklūpodama kampe ant žirnių). Dabar vasaros ir lengvo brizo, atgaivinančio smegenis noriu. Motyvacijos, elastingos rankų odos, besilankstančių pirštų, laiko su draugu išgerti arbatos, ramybės ir pasitikėjimo savimi. Didelio. Ačiū.

Turiu gėlių kambary ir saldainių. :)

mm.

08 kovo, 2011

Pasilik(ti) sau savęs visą

Projekte "Survival in the jungle W" vis dar dalyvauju. Skaičiuoju šeštą savaitę. Sunku. Krūvis didelis, laiko jį  įvykdyti juokingai mažai, nuolatinis bėgimas, didelis neorganizuotumas, neteisybė, loterija, konkurencija tarp "kolegių" ir visas kitas šimtas dalykų... Vakar, išsprūdus jau ne pirmam keiksmui, nesulaikius it plonos virvelės trūkstančių nervų, išsigandau. Savęs išsigandau. Į ką virstu ten dirbdama? Kur ta  Monika, kuri ignoruodavo stresą jam šypsodamasi į akis, kur ta mergaitė, skleidžianti optimizmo spinduliuotę, kur Aš?

Kaip džiaugiuosi atsipeikėjusi! "Dobolju" viešbutis, kurį Rūta labai smagiai įvardijo "Whatever" hoteliu, nevertas tokių duoklių. Nevertas niekas, kas atima geriausią tavo asmens dalį, palikdamas sintetinį "kitą aš". Nei darbas, nei veikla, nei žmogus... Aš "W" dar padirbsiu: mokysiuos gyvenimo neteisybės, auginsiu savo paiką idealistinį požiūrį, prisitaikysiu prie purvinistinės (nuo žodžio purvas) sistemos kuo labiau saugodama savo vis pilkėjančius marškinius. Nesigirebsiu lengviausio - viską mesti. Mokysiuos gyvenimo ir toliau, tik jau mažiau save barstydama. Taip.

O čia mano laimingasis pirkinys, apie kurį dar praėjusią vasarą buvau užsiminusi. Plonyčiai odinukai, 8 svarai ;) (per išpardavimą)

Geros dienos!

Mm.

01 kovo, 2011

Dialogas

Tau baisu nebūti geriausiai. Pabėk nuo visų tave susiradusių galimybių, jei manai, kad nesugebėsi jų išnaudoti. Mesk viską ir vėl verskis į šakalį, plaukiantį pasroviui. - sako ant mano kairiojo peties sėdintis blogasis aš.

Tau reikia stengtis, kad būtum kuo nors. Tu turi talentą, visi kiti sėkmės procentai - tai darbas. Tau reikia stengtis. Tu turi idėjų. Prisiversk save jas įgyvendinti. Tau reikia stengtis. Nebijok darbo ar bemiegių naktų. Tau reikia stengtis. Šiadien laikas lieti pamatą, ryt gali nebelikti ant ko... - antrina gerasis.

AHHH! Nemoku būti mokytoja - nemoku aiškinti. Viskam reikia patirties. Nepamenu žingsnių pavadinimų. Ieškok knygose. Kokiose?! Užuot sėdėjusi čia ir kalbėdamasi su savimi imkis paieškų visa kaupiančiame internete. Man skauda koją...Tu juokinga. Žinau. 

mm.