16 sausio, 2015

Bendraminčiai

Su dideliu pasigerėjimu ir pačiom šilčiausiom emocijom skaitau istorijas apie draugystę. Moterys dalinasi savo paprastais gyvenimais, pilnais nepaprastų akimirkų su draugėm, o aš skaitau ir šypsausi. Lobiai. Žmogus ir yra tam, kad draugautų, kurtų ir puoselėtų santykius, rūpintusi kitais, dalintųsi...

Gyvenime esu pakankamai susikausčiusi. Turiu nuplėšti daugybę svogūno sluoksnių, kol įsileidžiu naują žmogų į savo gyvenimą. Kodėl? Nežinau. Ir man tai trukdo. Gal neišmokau prisitaikyti? O gal dar niekad nesutikau bendraminčių, panašių į save? O gal negalima turėti visų geriausių pasaulio dalykų vienu metu? Dabar, kaip ponas E. jau antrą savaitę gyvena Klaipėdoje, mergaitiškų draugių puodeliui arbatos ar kelionei į kalnus trūksta kaip niekada.

O gal aš ateivis?

mm

12 sausio, 2015

Viena sausio dvyliktos emocija

Atsiprašau, bet aš esu ne aš. Kartais būnu, bet pabuvusi susigėstu ir viskas. Ir dar tėtis neleidžia. O norėčiau būti fėja. Ryški, garsi, nesuvaržyta. Ta, kuri nuoširdžiai džiaugiasi dalykais net ir sausį, moka virti vaivorykščių arbatą, į plaukus įsipina birželio bijūnus ir garsiai juokiasi.

Žinau žinau tą burtažodį į savo atsivertimą, bet ką tada visi galvos? Šizu. Tai slepiuosi...

Anuomet sausiais moterys verpdavo ir ausdavo tamsiam laikui praleisti, o aš apie fėjas...

šią naktį iškeisčiau į Holi!
mm

07 sausio, 2015

Labai nauja pradžia

Norisi šypsotis arba šnirpčioti valant ašaras, be perstojo ploti arba vaikščioti pirmyn ir atgal, kol grindyse išminsiu takelį, daryti šimtą ir vieną dalyką vienu metu arba susisukus į kokoną tyliai slėptis. 

Nuo šių metų mano gyvenimo dalykai keičiasi iš esmės: išsikraustėm iš savo buto, Mr. E. išvyko dirbti į Klaipėdą, aš grįžau gyventi pas tėvus ir Samanų, beveik apkerpėjusi sofutė, rodos, jau tuoj tuoj pasipurtys ir pagaliau ims būti tokia, kokia turėjo. Visko tiek daug ir taip intensyviai!

Praėjusį sekmadienį, palydėjus Eligijų į jo naują gyvenimą, Klaipėdą pamačiau kitomis akimis. Nors vis dar pernelyg tuščią, bet jau ne tokią liūdną. Pūtė stiprūs vėjai ir beveik girdėjau, kaip kažkas šnabždėjo: "Naujasis gyvenimas bus gražus..." Ten dabar kuriasi mano meilė, o namai - ten, kur širdis.

mm