Su dideliu pasigerėjimu ir pačiom šilčiausiom emocijom skaitau istorijas apie draugystę. Moterys dalinasi savo paprastais gyvenimais, pilnais nepaprastų akimirkų su draugėm, o aš skaitau ir šypsausi. Lobiai. Žmogus ir yra tam, kad draugautų, kurtų ir puoselėtų santykius, rūpintusi kitais, dalintųsi...
Gyvenime esu pakankamai susikausčiusi. Turiu nuplėšti daugybę svogūno sluoksnių, kol įsileidžiu naują žmogų į savo gyvenimą. Kodėl? Nežinau. Ir man tai trukdo. Gal neišmokau prisitaikyti? O gal dar niekad nesutikau bendraminčių, panašių į save? O gal negalima turėti visų geriausių pasaulio dalykų vienu metu? Dabar, kaip ponas E. jau antrą savaitę gyvena Klaipėdoje, mergaitiškų draugių puodeliui arbatos ar kelionei į kalnus trūksta kaip niekada.
O gal aš ateivis?
Gyvenime esu pakankamai susikausčiusi. Turiu nuplėšti daugybę svogūno sluoksnių, kol įsileidžiu naują žmogų į savo gyvenimą. Kodėl? Nežinau. Ir man tai trukdo. Gal neišmokau prisitaikyti? O gal dar niekad nesutikau bendraminčių, panašių į save? O gal negalima turėti visų geriausių pasaulio dalykų vienu metu? Dabar, kaip ponas E. jau antrą savaitę gyvena Klaipėdoje, mergaitiškų draugių puodeliui arbatos ar kelionei į kalnus trūksta kaip niekada.
O gal aš ateivis?
mm