22 sausio, 2013

Labai puiki antradienio istorija

Paprastai tokių pasimaiviamųjų įrašų nedarau, bet šiandien man nutikusi istorija beveik to verta, todėl nusprendžiau pasidalinti. Šypt. Kas paskaitote mano blogą dažniau, atsimenate, kaip kartą skundžiausi sumaištimi dėl savo išvaizdos, tiksliau aprangos. Ir štai. Kartą nusprendžiau, kad imsiu ir vat nusipirksiu ką nors apsirengti. Išpardavimai, pasirodo, nesiskaito, nes Lietuvoje jie melagingi - visus gerus dalykus paslepia, o į lentynas sukrauna iš senų kolekcijų užsilikusias liekanas - neteisybė! Todėl geriausia išeitis - dėvėtų rūbų parduotuvės - sena tiesa - pagalvojau.

Šiandien, po visų laidų įrašinėjimų turėjau visą pavakarį laisvą, tad užsukau į vieną labdaryną. Kur buvus, kur nebuvus, už akių užkliuvo dvejos kelnės ir marškiniai. Kelnėms, beje, buvo akcija - 50% nuolaida. Todėl pasimatavau, tiko, ir parsinešiau namo. Namie, aišku, pasimatavau antrą kartą. Ir ką gi jūs manot? Apsipirkau kaip už tūkstantį! :)) Patikrinau savo kelnių etiketę ir žiū - pasirodo visai ne iš kelmo spirtos, tada kitas maunuosi on, o ten, pasirodo, natūrali vilna ir dar etiketė žinoma - Mexx (mama džiaugsis :), o marškinukai irgi su charakteriu - Jean Paul Femme. Iš karto labiau prancūziškai pasijutau :)) 

Klasik konrysaid
Čia atrodau, kaip su patrumpintom kojom. Vis dėlto, manau, kelnes pasisiaurinsiu
Ir dar stikliuką nusipirkau, neva pusbrangę akmens skeveldrą
buvo štai su tokia baisuokliška gradinėle. Pilka virvutė tinka geriau, mano nuomone
Dabar viską reiks išplaut su visokiais lenorais ir kitais "rūbų gaivintojais" ir eisiu laukti pavasario :)

Marškiniai - 13lt
Mexx kelnės - 11lt su 50% nuolaida
Džinsai - 9 lt su 50% nuolaida
Diržas - odinis, dovanotas mamos
Susiglamžęs golfas - ne prie ko
Pakabukas - 14 lt su nuolaida

tai tiek.

mm

16 sausio, 2013

Mano variantai

Kartais ima, į galvą šauna kulkà ir išsiskleidžia mintimi, kaip besiliejantis rašalas ant popierinės servetėlės (nežinau, ar teisingai išskyriau sakinį). Besibaigiant darbui, sėdėjau susirinkime ir nesiklausiau. Nuo pat pradžių iki galo. Leidau sau konstruoti fantasmagoriškus vaizdinius, kaip į kalbančiąją metu batą ir ši nugriūva, arba, kaip kas nors įbėga į kabinetą ir užlaužia jai rankas, arba arba, kaip ji ima staiga ir nuvirsta aukštielninka, visa suakmenėjusi. Niekada anksčiau taip nesilinksmindavau.... :) ir žinot, tos moterys visiškai nemoka kalbėti! O dirba mokykloje. O dirba su vaikais. Galvojau: "kai eisiu iš darbo, direktoriui būtinai pasiūlysiu mintį  suorganizuoti joms ilgą seminarą apie scenos ir apskritai elementarią švarią kalbą . Nes fu. 

Vėliau, susirinkimo eigoje, buvo laikas siūlyti savo projekto vystymo variantus. Turėjau vieną, bet nedrįsau sakyti, bijodama, kad bus "į tvorą". Tada ėmiau galvoti, kad man taip dažnai nutikdavo mokykloj. Aš visada turėdavau savų variantų (rašydama interpretacijas, spręsdama matematiką, darydama chemijos laboratorinius, pasakodama biologijos temą...)! Visada!  Bėda tik ta, kad jie buvo tik mano pačios ir niekas taip pat negalvodavo...

Dabar yra be dešimt dešimt nakties ir aš konstatuoju: nebuvau kvailas vaikas, aš tik galvojau ne kaip visi! Ir štai palengvėjimas po šitiek metų! Man nereikia pritapti, man nebūtina taikstytis - galiu būti tokia, kokia esu. Savim. Kaži, ar menininkai irgi išgyvena tokius "nušvitimus"?...

p.s. tobulų auskarų dar nenulipdžiau.

Labos,

mm

06 sausio, 2013

Ir vien todėl, kad visko nemesčiau

Jau kelinta diena vis kankinuosi bandydama nulipdyti tobulų auskarų porą. Ir kaip man sekasi? NIEKAIP. Bet priemonių į kampą dar nemesiu, nes aš tikiu genealumu, o genealumas įmanomas! Taip sako Ira Glass: "...It's gonna take a while. It's normal to take a while. You've just gotta fight your way through". Šito žurnalisto žodžiai surašyti pačiame pirmame mano idėjų sąsiuvinio lape. Ir dar ten esu pasirašiusi štai ką, kad ūpą pasikelčiau: "...And your taste is why your work disappoints you..." - bent gerą skonį turiu :)








vertimas neskaitantiems angliškai: "tai užtruks. Normalu, kad užtruks. Tau tik reikia prasimušti", "tavo skonis priverčia tave nusivilti savo darbu".

labanakt,

mm

03 sausio, 2013

Naujais metais galvoje randasi priekaištėliai

Su Naujaisiais metais, draugai! Jau kurį laiką norėjau pasisveikinti parašydama artistišką naujametį įrašą, bet jam reikia nuotraukų, o nuotraukų kol kas neturiu, nes tai, ką noriu fotografuoti, kitą dieną man nebepatinka. Kalbant kitais žodžiais - su naujais metais atėjo įkvėpimas mažam projektėliui, tačiau kartu su juo išvešėjo žlugdanti savikritika. Ties idėja dar padirbėsiu ir tada, jei pavyks iš savęs išspausti tobulybę - pasidalinsiu :) Taip jau būna - menas mane žudo.

O kol kas, keli pastebėjimai Naujiesiems metams.

Aš per mažai dėkoju. Esu nedėkinga bastard. Ir aš nekalbu apie žodį "ačiū". Daugelį dalykų priimu tiesiog kaip "taip turi būti", bet juk neturi. "Ačiū už visiškai smagų Naujametį vakarėlį!" - juk galėjau parašyti žinutę grįžusi namo ankstyvą rytą. Ar nebūtų malonu tokią gauti? "Buvo gera tave ir vėl pamatyti, mano mylima Sandra" - šitaip irgi nepasakiau draugei, aplankiusiai mane po pusmečio nesimatymo. Ir neparašiau nei vieno Kalėdinio sveikinimo... (gėda) ir net neatrašiau į nė vieną! Svetima, atšiauri, nedėkinga. Ačiū Danguolei, kad įkvėpė šitam pagalvojimui. Vertinga išmokti.

nesisocializuojuosi - čia kitas didelis nušvitimas mano galvoj. Darbe vyko "n" Kalėdinių labdarų/akcijų/popiečių. Nepadovanojau nei knygos, nei seno megztinio beglogiams šunims. Kas iš to, kad į taupyklę įmečiau litą, bet tai lengviausia padaryti ir beveik nesiskaito!

Didždvaryje nedirbu "110%". Jei pati neatnešiau knygos, tai bent mokinius galėjau paraginti. O jei raginimai nebūtų padėję, pati galėjau inicijuoti kokių konkrečių veiksmų. Šitai mokintis irgi!

Nepabaigiu pradėtų darbų. Kalėdinis vainikas taip ir liko nesuklijuotas, nes pritrūkau klijų, planuotos girliandos irgi nepabaigiau, nes kitų spalbų krepinis popierius buvo per kietas, o naujo nebenusipirkau. Juostelių užuolaida irgi pfff. Iš Kinijos neateina siuntinys. Gal apgavo?

Ar aš koks velnias ar tik šiaip netikus? Net pradariau saldainių dėžutę ant to liūdesio...

Bet kad šito įrašo nebaigčiau visiškai be ryšio, štai Jums keletas tobulybių:








Gerai, o dabar galiu ramiai eiti miegoti  :)

mm