Visas šis kraustymasis, pakavimasis, langų valymas, pinigų skaičiavimas ir k.t. sudėliojo išsisklaidžiusias mintis į vieną visumą. Išvadą padariau jau seniai. Kokia jūsiškė?
Mes gyvenam butuose-bendrabučiuose. Voniomis, wc ir virtuvėmis dalinamės su nepažįstamaisiais. Stengiamės būti mandagūs, bet mums nė motais. Kaip ir visiems kitiems, kurie nevalys apkalkėjusių dušų, nešluos prieangių kilimėlių, nejudins trečią savaitę kažkieno pelyjančios duonos bendroje spintelėje. Bet vis dėlto mus vienyja vienas darnus jausmas - "ne mano, mat jį velniop". Jūs gyvenate namuose-namuose. Čia jūs visa ko šeimininkai. Ir šluoti dulkes jums patinka. Nes dulkės jūsų. Ant jūsų grindų. Tikriausiai esate pasidarę remontą, ar bent jau turite kambarinę gėlę - švaru, jauku ir sava.
Mes į darbą važiuojame metro. Piko metu kaip silkės, vasarą - šutinami kopūstėliai. 60 minučių iki darbovietės - norma, pradėti dirbti septiną, keltis penktą - norma dukart. Esam "f****g polish imigrants" ir jaučiamės nejaukiai, jei kas klausia: "where are you from?". Jūs į darbą keliaujat nuosavais automobiniais. Neprabangiais, bet komfortiškai. 15 minučių. Per piką. Didžiuojatės savo tautybe ir labiau ištiesiate nugaras, praeidami pro baltarusius prekybininkus Gariūnuose.
Mes uždirbame tūkstantį svarų, jūs - tūkstantį litų. Mes teoriškai sau leidžiame kelionę į Tenerifę, praktiškai - taupome pinigus "grįžimui į Lietuvą". Jūs neatostogaujate Ispanijoje, bet savaitgaliais lankote mamas, draugus, važiuojate į Jurmalą. Mes sau leidžiame megztukus iš Mango, sijonėlius iš Zaros, batelius iš Clarks kartą į du-tris mėnesius. Jūs kas dieną užsukate į Humaną ir vis randate ką nors kašmyriško, ką nors iš Wrangler, net kartais iš Gucci.
Mes nesėkmės atveju jaučiamės tokie velniškai vieniši, tokie vargšai ir nuskriausti, bet paverkus į pagalvę, stojamės su storesne skūra ir vėl einame kovoti už gyvenimą. Jūs, suklupę, kaltinate kitus ir nesate linkę mokytis pamokų - vis tiek Bubilius blogiausias.
Mes išvažiuojame uždirbti pinigų, pasinaudoti didesnėmis galimybėmis, pamatyti pasaulio. Jūs liekate, nes esate realistai. Mes grįžtame pasiilgę Lietuvos, labiau mylėdami artimus, išmokę dalykų. Jūs mūsų nelaukiate.