Man vėl sukilo temperatūra spalvų klausimu. Ir stiliaus, ir savos išraiškos, ir spintos turinio dar. Galvoje - įkyri maišatis. Man vėl nepatinka, kaip aš atrodau. Sakau "vėl", nes šis svaigulys jau buvo užėjęs Londone, su kuriuo finale susitvarkiau. O dabar, panašu, jis grįžo vėl, nes ir aš grįžau prie seno įpročio atrodyti niekaip. Kalta žiema. Ir mano skystosblauzdos pasiduoti kitų įtakai.
Tikriausiai, šias mintis pakurstė Alexandra, kuri O VAIKYTI (!), žino spalvas ir jomis mėgaujasi. Ją sutikau prekybcentry, vidury žiemos visą rausvą su smaragdo kojinėm ir jūros mėlynumo batais. Gaila, nenufotografavau, bet ją dažnai fotografuoja mados žurnalai... Ir tada parėjau namo, ir galvojau, kodėl aš tokia juodai-pilkai-ruda?? Nes derinti spalvas yra sudėtinga? Nes stilius yra sudėtingas? Nes tingiu? Nes būčiau juokinga Šiaulių fone? Bet Alex tai nejuokinga... Ji graži ir traukia laimę!
O beieškodama įkvėpimo, radau 80-ties metų damą, kuri, nepanašu, kad be stogo, bet ką pagalvotumėm pamatę tokią lietuviškoj gatvėj? Crazy... :)
ir dar