Taip, pasiilgau didžiojo L. Kartkartėm jį vis prisimenu. Pirmiausia - saulėti pavasariniai parkai ir mieli mergaitiški laisvadieniai su Agne ir Ieva. Arba nerūpestingi miesto patyrinėjimai su Eligijum. Tuose prisimininuose oras visad nepriekaištingas. Jokių angliškai melancholiškų kritulių, tik patogiai šiltas ankstyvo pavasario oras ir žavus sausio šaltukas, elegantiškai apsivejantis nuogą kaklą pro atlapotą ploną odinukę.
Tada pagalvoju, ar noriu sugrįžti. Ne. Mintis šoka į upę ir nusiskandina. Imu prisiminti rutiną: darbą, šaligatvius iš ir į namus, ilgesį, dienų skaičiavimą iki atostogų, vienišumą, savęs neturėjimą, savos erdvės suvaržymus ir t.t ir panašiai. Londonas buvo žavingas savaitgaliais, arba trečdalį viso to laiko, kiek ten gyvenau. Labai noriu į jį sugrįžti kaip svečias. Trim dienom. Ir prieš važiuojant susirašysiu sąrašiuką, ką suvalgyti, nuveikti, pamatyti. Šiuo metu galvoje sukasi Greggs bagetė su tunu ir kukurūzais ir Humming bird red velvet keksiukas, žinoma.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą