29 spalio, 2014

Spalio pabaigos idilė

Šiandien buvo viena tų dienų, kai tiesiog gera. Nieko didelio nenuveikiau; pagrėbiau lapus senose kapinaitėse, pagrėbiau lapus pas mamą, į save sugėriau paskutiniuosius saulės spindulius ir išviriau barščių. Tikra spalio pabaigos idilė.

O čia šiandieninė mano fotosesija pas mamą, gaudant paskutinę saulę su Keksu ir Pūkiu-Bandito. 

Tas vieninelis kartas, kai Pūkis-Bandito sutiko parodyti savo gražumą. 
Vėliau pribėgo ir liepė nufotografuoti jo letenas. Suprask - labai prisižiūrintis, stilingas lauko katinas
O šitas sakė, kad be lūpų blizgio nesifotografuos.  Neleidau nulaižyti savojo, tad supyko...





Vis dar įsižeidęs...
Niekaip.
Ir šitas.
Po to pribėgo ir pradėjo bartis, kam neinu grėbti lapų...

O jų buvo daug. Vieni žemai...
Kiti aukštai...


Kas čia kvepia?..
"...tebūnie, iš mano gražiosios pusės..."

"...ir ausį dar gali..."
mm


21 spalio, 2014

Buvau apdovanota

 Pradžiai - mano nuotaika, gavus apdovanojimą:

Eina sau!
Negaliu patikėti
Vaje, tikrai?
Dievas yra!
Miela...

Žinoma, aš juokauju, bet tikrai smagu būti įvertintai :) "Gero, geresnio, geriausio blogo apdovanojimą" man skyrė Žalia Rūta iš zaliaruta.blogspot.com. Ačiū, miela Rūta. Atsakau į Tavo klausimus:

1. Kodėl pradėjai rašyti blogą?
Blogą pradėjau rašyti dar 2006 metais, kai Lietuvoje ėmė rastis pirmoji informacija apie šį stebuklą. Buvau žingeidus vaikas ir man labai knietėjo išbandyti. Akivaizdu, ir poreikis buvo, nes jei jo nebūtų buvę, greičiausiai būčiau metusi šį užsiėmimą dar prieš aštuonerius metus :)

2. Ar turi blogo rašymo rutiną? Kokia ji?
Rutina man nepatinka. Apskritai, mano gyvenimas yra per daug chaotiškas, nei derėtų, tad ir blogo rašymas vyksta chaotiškai. Dažniausiai rašau tada, kai mane aplanko mūzos.

3. Kokius blogo rašymo bonusus pastebėjai?
Parašius pasidaro lengviau. Lyg informacija, kuri spaudžia mano širdį arba mintis, saugiai nugultų į lentynėlę. Taip pat labai smagu bendrauti su kitais blogeriais ir skaityti jų šaunius blogus.

4. Mėgstamiausias vakaro ritualas
Rudenį - žolelių arbatos gėrimas prieš miegą ir koks nors skaitinys.

5. Gardžiausias saldus kepinys
Jei ne įkyri idėja atsisakyti rafinuoto cukraus, greičiausiai dabar puoselėčiau vaikystės svajonę turėti jaukią pasaulio tautų patisserie, kur kiekvieną dieną ragaučiau vis kitus savo mėgstamiausius dienos pyragėlius: prancūziškus eklerus, angliškas spurgas su plikytu vaniliniu kremu, norvegišką morkų pyragą su minkšto sūrio glajumi, raudono velveto keksiuką... :)

6. Ką padarai vos išsiropštus iš lovos?
Einu pasisioti, pasižiūriu į veidrodį ir išgeriu puodelį vandens :)

7. Skaniausi kvepalai
Tai greičiausiai ne kvepalai, o kvapai: jazminų krūmo, žalios arbatos su jazminų žiedais, liūties, šalčio, mamos kepamų pyragų, mano vyro kvapas.

8. Ką studijuoji/dirbi?
Baigiau žurnalistiką, dirbu gimnazijoje, klasių kuratore. Taip pat užsiimu karts nuo karto atgimstančiais asmeniniais projektais: kuriu vilnos papuošalus, restauruoju sofutes, tapau.

9. Labiausiai įkvepiantis žmogus
Mama ir mano vyras Eligijus.

10. Šalis, kurią norėtum aplankyti ir kodėl?
Italija. Ją jau esu aplankiusi, tačiau norėčiau aplankyti visą iki paskutinio kaimelio. Man labai artima italų kultūra. Šioje šalyje jaučiuosi labai ypatingai.

11. Įprastos dienos valgiaraštis
Chaotiškas. Labai norėčiau rašyti "žaliavalgiškas", "veganiškas" ar koks nors kitoks madingas, bet man iki galo nepavyksta (nors vasarą labai puikiai sekėsi). Šiaip stengiuosi maitintis sveikai. Beveik nevartoju pieno produktų, baltų miltų ir greito maisto.

O dabar klausimai mano mėgstamiausių blogų rašytojams:
1. Tavo didžiausias gyvenime pasiekimas
2. Tavo silpnybė(s)
3. Jeigu neveiktum to, ką veiki dabar, kokia veikla norėtum užsiimti?
4. Koks žmogus (ar jo charakterio savybių visuma) tau yra įdomus/įdomios?
5. Kas tau labiausiai patinka apie save?
6. Kas smagiau: dovanoti ar gauti dovanų? Ką esi įdomiausio/smagiausio gavusi/dovanojusi dovanų?
7. Kaip atrodytų tavo ideali diena?
8. Pasidalink receptu, kurį būtinai siūlai išbandyti (maisto, kosmetikos, geros nuotaikos...)
9. Dalykai, primenantys vaikystę
10. Diena ar naktis?
11. Odė tavo pasirinktam metų laikui

O štai čia yra keletas tinklaraščių, kuriuos skaitau, žaviuosi jų rašytojais arba jiems pats metas parašyti naują įrašą :)

Interviu-žaidimo sąlygos:
1. Įdėti blogo, kuriame buvai pažymėtas linką +
3. Nominuoti 11 blogų kurie tau atrodo savaip įdomūs +
4. Užduoti savo 11 klausimų +
5. Pranešti tavo nominuotam bloggeriui apie nominaciją +

Ačiū, buvo smagu!

mm

18 spalio, 2014

Kaip būti laimingam. Spalį.

Niekada nenorėjau būti didelė. Kažkuriuo momentu sugalvojau, kad suaugusi pamiršiu, kaip jausti natūralų džiugesį ir savaiminį pozityvą. Lyg tai būtų kažkas, kas "pasibaigia galioti", suėjus tam tikram metų skaičiui. Greičiausiai stebėjau suaugėlius, lyginausi su jais ir ilgainiui supratau, kad mano vaikiška laimė yra daug didesnė, daug stipresnė, nei jų. Buvau protingas vaikas. Nemokėjau matematikos, bet emocijas ir jausmus išmaniau puikiai. Šypt.

Ir tada aš užaugau, o kartu ir mano atsakomybės, rūpesčiai bei darbai. Pradėjau mokytis "neišsiskirti iš minios", "paisyti visuomenės standartų" pamokų, nes taip buvo priimta. Ėmiau save lyginti su kitais ir tai buvo pirmasis žingsnis į savaiminės laimės deficitą. Bet ne tik tai kurstė suaugėliškas melancholijas.

Užaugusi (greičiausiai tai nutiko kartu su universiteto baigimu) pamiršau svajoti, nustojau laikytis tradicijų, mano gyvenime viskas susiniveliavo. Nebeliko išeiginės suknelės, kurią rengdavausi tik į svečius, dingo ryškus skirtumas tarp savaitės ir savaitgalio, aš nebelankiau jokių popamokinių būrelių ir apskritai, kažkodėl atsisakiau tiek daug smagių dalykų, kurie mane darė laimingą. Kodėl? Nežinau. Staiga dėl nieko nebereikėjo stengtis. Trūko prasmės, tikslo, noro ir TAI darė mane nelaimingą. 

Šiandien yra spalio aštuoniolikta ir aš jaučiu, kad įprastinė rudens melancholija man nekimba. Nežinau, kiek ilgai tai truks, bet kol tai vyksta, noriu pasidalinti savo rudeninės laimės taisyklėm:

* valgyti tai, ką valgei vaikystėje: daug košių, sezoninių vaisių ir daržovių. Tada liepė mama, o dabar reikia rinktis pačiam. Saldumynai tebūnie lieka savaitgaliams ir ypatingoms progoms. Nepiknaudžiauti miltiniais patiekalais (blyneliai būdavo juk tik savaitgaliais).
* būti fiziškai aktyviam. Po darbo nesiūlau bėkti į lauką žaisti gaudynių, kvadrato, karo, lenktyvių ar futbolo... Pradžiai užteks jogos ar rudeninės talkos pas mamą/močiutę.
* būti gryname ore (išeiti pasivaikščioti po parką ar rajoną). Tegul darganotas oras negąsdina. Svarbiausia - šiltai apsirengti. Taip, kaip rengdavo mama. Šiltos kelnės, kojinės ir megztukas. 
* keisti savo požiūrį. Pasaulis nepasikeis. Keistis lieka pačiam.
* su niekuo nesilyginti. Esi toks, koks esi. Svarbiausia būti pačiu geriausiu savimi. Ir to pakanka.
* taupyti svajonių pirkiniui. Taip, mes uždirbam ir galim dalykus nusipirkti bet kada. Tačiau laukimas ir svajojimas daiktui suteikia stebuklingų galių.
* pastebėti grožį ir gėrį. Užfiksuoti. Sugerti į save. Po to dalintis.
* nekreipti dėmesio į piktą kolegą, neapkalbėti, nepykti. Geriau svajoti apie savo svajonių pirkinį :)
* daugiau daryti tai, ką mėgai daryti vaikystėje
* pasidaryti "Džiaugsmingo rudens" kalendorių. Tokį, kokį vaikystėje darydavome vasarai.
* Dažniau bendrauti su šeima, mylimaisiais ir draugais

Helsinkis


Cukriniai




Kopūstėliai
Gatvės platumas. Stokholmas



mm

12 spalio, 2014

Prisimenant medaus savaitę

Nesiskundžiu. Šis ruduo savo puikumu beveik neatsilieka nuo praeito. Toks draugiškas ir glotnus. Kaip katinas, leidžiantis save paaimti ant kelių, toks beveik prijaukintas, beveik norintis murkti. 

Negalvoju apie vasarą. Net keista, paprastai spalį imdavo lįsti ilgesys, o dabar nelenda. Kas čia man pasidarė? Net skriuzdeliukai ant nugaros tingi, kai žiūriu į praėjusios liepos nuotraukas. Matyt, tą neparastą vasaros gerumą kažkaip pavyko suguldyti į uogienės stiklainėlį ir užkoncervuoti. Nesuprantu...

O čia mažas vasaros prisiminimas. Medaus savaitė Kretoje, apie kurią taip ir nepapasakojau. Ir nepasakosiu. Tegul nuotraukos pasakoja pačios.

Žavusis Chanios uostas
Hi five

Dailios gatvelės, kurios net iš nuotraukų kvepia tvankia drėgme, užsilaikiusiu oru ir katinu.

Ir kodėl aš vis dar užuodžiu tą graikišką kvapą? :))
Tinginės

vazonai
:)
Kelias į vakarus
Avelės
Laisvė 
Žydėjimas

Laisvė 2
Mano vyras
Ožkos. Ne mano.
Didybė
Trys kilometrai. Devyni. Šešiolika...


Aukštyn
Žemyn
Ar gali taip būti, kad mano vidinis namisėda evoliucionavo į didį keliautoją pėsčiomis
Sluoksniai
Kol kas palyginti turiu tik du šiltuosius kraštus. Graikija: 01, Italija: 02.

mm