30 gegužės, 2012

Dienos bėgimo (ir vėl)

Welcome back! Grįžau į arklio bėgiko bėgimo takelį. Įsidarbinau televizoriuje. Iš manęs bando spausti sūrį, bet čia tikriausiai dėl to, kad atpratau nuo sūrmaišio rėmų, porą mėnesių nieko doro neveikdama. Dabar svarbausia pavalgyti pusryčius (nes pietums gali nelikti laiko) ir kaip nors išmokti nebūti šlanga vakarienės gaminimo klausimu. Norėjau viską veikti, tai va, ir veikiu. Kėdės projektą teks pristabdyti, nes dabar maga sau įrodinėti visaip, kad aš viską galiu, aš viską moku. Štai ir prasideda dienos, žemės drebėjimuose...


15 gegužės, 2012

Kėdės projektas

Per visą šį laiką nuo paskutiniojo įrašo veikiau šiuos ir kitus dalykus: ėjau į darbo biržą, repetavau su muzikine grupuote (gitaristas ginasi naują bakalaurą - manau, į Šiaulius grįžau pačiu laiku. Mirkt), pirkau senovinę lempą, violetinių dažų su 30 proc. nuolaida, numyniau 20 kilometrų su naujuoju dviračiu, plakiau kokteilius pasiilgtoms draugėms iš Londono, ėjau į mokyklą nuomotis salės, feisbuke sukūriau Salsa Vasara Šiauliuose puslapį, įrašiau reklamą... Ir nors atrodo, kad kažką nuveikiau, paskutinėmis dienomis jaučiuosi labai neproduktyvi. Tokia net tingine jaučiuosi. Ypač po to, kai pabaigiau savo "Kėdės projektą".

"Kėdės projektas" buvo smagus. Mama šypsojosi, o tėtis dar visko pradžioje mano kėdes siūlėsi sukapoti malkoms :). Vis dėlto, savo planą įvykdžiau, nors galėjau jį įgyvendinti visa savaite anksčiau. Aišku, viskas gavosi truputį ne taip, kaip galvojau, bet už pirmą kartą sau atleidžiu :) 

Taigi. Vienoje kaimo dėvėtų baldų parduotuvių nusipirkau dvi medines, skandinaviško stiliau kėdes po 15 litų :)
Kadangi dažai kai kur buvo atsilupę, o kai kurie atlošo pagaliukai atsiklijavę, teko kėdę ruošti naujam dažymui. Nuotraukoje matosi dažų nuėmiklio darbas.
Po kelių dienų nelabai intensyvaus šveitimo gavosi štai kas. Tas vietas, kurios nenusigrandė, teko gremžti dar kartą. Saulėje nudegiau skruostus.
Tada dar pašveičiau staliuką prie to paties, kurį pirkau ten pat už 18 litų. Jei ne tas baisuokliškas rėžis per patį centrą, staliuką būčiau palikusi naturaliai padėvėtą.


Ir štai kas gavosi:


Prie nieko nederančios dvi pasiutusių spalvų kėdės :)


O čia pilkai violetinis kavos staliukas prie mano senoviškai samaninės sofutės :)
Čia mamos kompozicija, liepė šitaip :))





tai tiek. mm

03 gegužės, 2012

Viskas nuostabu

Iš esmės viską pasako mano įrašo antraštė. Jei šis blogas būtų baltas vokas, o įrašo laukelis - A4 formato popierius, jame būtų parašytas vienas sakinys: Viskas nuostabu! Tokį laišką siųsčiau paštu geriems žmonėms, klausiantiems, kaip aš gyvenu, ir dar į savo paštadėžę įsimesčiau. Eligijui.

Štai, persikėlėm vėl gyventi kartu, bet panašu, kad kartu būnam dar mažiau, nei anksčiau. Jis pradėjo darbuotis pas savo šeimą, aš - savąją. Kol kas nauji mudviejų namai kvepia remontu ir pustuštėm sienom. Net naminiu šokoladainiu nekvepia, nes jį, taip gavosi, kepiau vėlgi - pas mamą :) 

O pas ją namuose dedasi gražūs dalykai: pražydo slyvos, kvepia nupjauta žole, galima vaikščioti su per mažais šortais ir deginti (jau! - gegužės pradžioje) porą metų saulės nemačiusias šlaunis (blush), dar galima užsidaryti palėpėje ir rauti iš visos gerklės Jamiroqui "Bad girls", bėgti slėptis nuo bitės ir tiesiog visu kūnu džiaugtis pavasario, o kartu ir savo atgimimu. Man šito labai reikėjo! Buvau labai pavargusi nuo miesto. Tikrai.

Valdiško darbo vis dar nesusiradau, bet veiklos stygiumi nesiskundžiu. Egzistencinės mintys atvedė ir tvirtai pėdas įkalė prie to paties, šimtą kartų galvoto, ilgus mėnesius nešioto projekto, kurio įgyvendinimui belieka tik...labai daug dirbti :) Todėl mama, viskas čia labai puiku -  dar geriau, kad valdiškas darbas nesimaišo :) 

Ryt keliauju pirkti darbo knygos ir nesibaigiančio tušinuko artimiausių mėnesių planui rašyti. Nes gerai kitados rašė - jei planuoji, vadinasi turi.

iki! 

mm