08 gegužės, 2014

Vestuvių pakvietimo evoliucija

Šventiniai kvietimai yra nors ir simbolinis, tačiau labai svarbus gestas. Visada žinojau, kad savo vestuvių kvietimus darysiu pati ir skirsiu tam pakankamai laiko. Su Eligijum nuotaikingai svarstėm, kad tai turėtų būti visiškai rankų darbo atvirutės, nes taip šilčiau, gražiau, tikriau, bet kažkodėl galutinis variantas vis tiek gavosi spausdintas. Greičiausiai truputį patingėjau. Tačiau finale nesigailiu. Kvietimai gavosi, kokie gavosi, į jų kūrimą įdėjau daug širdies, o apdalinti svečiai liko patenkinti. Jei dar kada teks ką nors kur nors kviesti, darysiu truputį kitaip. O čia mano kūrybinė evoliucija ir galutinis variantas (pilkas kvietimo fonas finale tapo sidabriniu)

datos nerodau :)







Taigi laukiu krapais, lauro lapais ir kitomis žolelėmis kvepiančios šventės :)

mm

07 gegužės, 2014

Įtilpti į torto formą


Buvau susitikusi su konditere (niekada nemaniau, kad vestuviniai tortai tokie susireikšminę). Man dar nespėjus išsakyti savo mažyčio pageidavimo, ji ėmė klausinėti apie vestuvių temą, mano suknelės stilių, jaunikio kostiumo spalvą, kokių gėlių puokštę turėsiu ir panašių kitokių klausimų, o ėjau tik paprašyti torto su braškėmis... Likau visiškai nokautuota.

Pasirodo, braškės rūgsta, grietinėlė tęžta, gyvos gėlės vysta, nesaldus tortas yra neįmanomas, o ir apskritai, kam apie tai diskutuoti, jei dar nenusprendžiau, kaip tas tortas turi atrodyti! Atrodyti turiu AŠ! Tortas turi būti skanus - taip galvojau, o ji pasakojo dalykus neatikvėpdama. "Tortas yra antroje vietoje pagal svarbumą po jaunavedžių!" - sakė ponia kepėja (duodu jai dešimt balų už meilę savo darbui), bet kaip tie kiti svarbūs dalykai? Kokioj vietoj lieka šventės atmosfera, gera nuotaika ir muzika? Ką reiškia maistas, kuriuo svečiai vaišinsis, vynas, kurį gurkšnos visą vakarą?.. Kiek svarbus geras oras ir neužklupę ūmūs negalavimai? Hmmm... Matyt, aš tikrai nieko nesuprantu apie vestuves.

Iki šventės liko nepilni pora mėnesių. Darbų - daugybė, o judu lėčiau, nei panelė prancūziška sraigė. Greičiausiai jau viską būčiau pasidariusi, jei galvočiau ir norėčiau paprasčiau arba "kaip įprasta". Pagal šabloną. Kažkieno užsuktą standartą, torto formą, vestuvinės suknelės ilgį, muzikos repertuarą, baltą mišrainę... Iki šiol nemaniau, kad mano skonis taip skiriasi nuo kitų! Bet esu tikra, aš tokia ne  vienintelė. Visi mes galvojame skirtingai! Tik klausimas, kiek stipriai pasiduodame bendrai srovei. Lengviausia nekovoti, bet aš tikrai nenoriu "snikerinio torto su uogienės pertepimu"... Ar aš "išsidirbinėju"?..

P.s. Savąjį torto apipavidalinimą jau išsirinkau, o kokį rinktumėtės Jūs? :)

mm