Neikite pasivaikščioti po parduotuves su žmogum, turinčiu skirtingą skonį, nei jūsų. Panašu, kad buvau užkalbėta ir štai, Gintarė man įsūdė* suknelę.
Vos susitikus buvo visai smagu: gėrėm late, šnekučiavomės apie darbą, vėliau, pakeliui į parduotuvę, inikom į diskusiją apie britus ir Britaniją, kas buvo ganėtinai įdomu ir... netikėta, mat Gintarė, vėliau išaiškėjo, naujojo tipo lietuvaitė, aktyviai besistengianti išlaikyti "naujasis lietuvis Londone" stereotipą* ir iš širdies žinanti statybininkų žodyną*. Bet apie ją kitą kartą arba ne.
Atėjus į pirmą parduotuvę ir dar susitikimo pradžioje supratus, kad nieko bendro neturime, Gintarei mandagiai pasiūliau išsisklaidyti po parduotuvę ir rinktis pirkinius kas sau. Bet ji, graži, stilingai besirengianti moteris, kategoriškai atsisakė norėdama man "padėti" Aš gi tik beviltiška pelenė, su kako spalvos paltu, o ji - rafinuotą skonį turinti Diva. Teko apsimesti, kad džiaugiuosi jos pagalba, bet vėliau tai jau visai ne. Dabar turiu juodą aksominę suknelę, kurią net Eligijus nuteisė... Ryt nešu atgal į parduotuvę.
Man nepatinka apsipirkinėti Londone. Gal dėl to taip ir apsileidau. Čia nėra mano būsimos diplomuotos dizainerės sesers Marijos, kritiško žodžio sesers Guodos ir galutinio nuosprendžio turėtojos mamos (žinau, skamba labai nesavarankiškai, bet jos skoniu pasitikėjau ir vis dar pasitikiu visą gyvenimą). Be to, Londone nerasi lietuviškų turgelių, kur galima pirkti pigių/stilingų/kokybiškų dalykų. Čia tik brangūs arba nekokybiški visi.
Nuo vasaros pradžios niekaip negaliu išsirinkti proginės palaidinės. Aš apgailėtina. Atėjus į parduotuvę pasimetu, nebesuprantu, koks mano stilius ir ar apskritai mano gyvenime jis egzistuoja, nebeprisimenu, kas tinka ir kas ne mano figūrai, kokių spalvų vengti, nes ir taip visa spinta vieno kolorito ir pan. Tikras išbandymas. Po kiekvieno nesėkmingo apsipirkimo dažniausiai grįžtu atgal į parduotuvę daikto grąžinimui, po to seka ilgas reabilitacinis laikotarpis po asmenybinio žlugimo, suvokus savo nuomonės netvirtumą, legvabūdišką blaškimąsį tarp "madinga" - "stilinga", "šarminga" -"kategoriškai kuklu", "seksualu"-"aš" ir t.t...
Panašu, kad filsofija "aš ne nauji batai, o bilietas į gyvo garso koncertą" arba "šilta ne tik su šimtaprocentiniu kašmyro megztuku, bet ir su 30 pocentų vilnos" sumaišė mano galvą ir aš vėl tarp kraštutinumų: nuo "mažiau dėmesio išvaizdai" nusiritau iki "visškai nesistengiu būti graži". Galimas daiktas Gintarė, kuri kažkada, pietų pertraukos metu, yra juokavusi, jog "niekada nedraugautų su už save gražesne moterim" tą striuką suknelę, atidengiančią mano putlias kojas ir baltas rankas, įsūdė su tikslu. "Oooo Angelėli mano, kaip tau tinka, truputį paeisi į soliariumą ir bus nieko tokio tos baltos kojelės. Galiu pasiūlyti keleta labai neblogų..."
Mergaitės turi būti gražios.
*Su Eligijum nusprendėm, kad įsūdyti yra labai puikus žodis, todėl jį džiugiai priėmėm į savo apleistus lietuviškus žodynus
* Ar yra tokių, kurie nežino koks jis?
* toli gražu ne intelektualiai literatūrinis
P.S. Aš nuoširdžiai atsiprašau už kai kuriuos galimai įžeidžiančius ar nekorektiškus savo pasisakymus šiame rašinėlyje. Esu tikra, Gintarė yra labai šauni mergina, lenkianti mane dešimtis kartų daugelyje dalykų, tik dar mažai ją pažįstu :)
mm.
