Negaliu nepažymėti savo materiališkumo viršūnės - nusipirkau labai vardinį, labai mandrą, visai man netinkantį, bet vat ot kOkį kvepalą. Nežinau, nepasidariau laimingesnė :) Net pačiai iš savęs juokinga.
Iki šiol maniau, kad kvepalai, kaip ir batų kaina, rankinės firma/vardas ar virtuvės komplektas turi atitikti žmogų. Jei turi pinigų, tai ir penėk savo tuštybę, jei ne, tai žinok savo galimybes ir nešok aukščiau kišenės didumo. Truputį šaipydavaus iš japoniško tipo moterų, kurios sugalvojusios, jog nori chanel rankinuko, bet ko atsisako, kad tik jį išgalėtų. Įsigijusios užriečia nosis ir būna pamaivom. Kas be ko, gyvena nuomojamame kambaryje ir neperka šviežios žuvies, nes per brangi.
Mama išmokė mėgti kokybiškus daiktus, kai išlaikė, o dabar, net kai gyvenu kitokiom sąlygom, įpročio atsisakyti sunku. Gėda nuo Agnės, kuri visada turi pinigų skristi į Slovėniją/Norvegiją/kitą gražią šalį, bet pirkti džinsų už man įprastus 40 svarų neturi nė minties. Kokia protinga ir žavi ekonomija. Prieš ją, o dabar dar ir su tais kvepalais jaučiuosi labai tuštutė.
Gal kam reikia chanel chance eau de parfum? :)
Mama išmokė mėgti kokybiškus daiktus, kai išlaikė, o dabar, net kai gyvenu kitokiom sąlygom, įpročio atsisakyti sunku. Gėda nuo Agnės, kuri visada turi pinigų skristi į Slovėniją/Norvegiją/kitą gražią šalį, bet pirkti džinsų už man įprastus 40 svarų neturi nė minties. Kokia protinga ir žavi ekonomija. Prieš ją, o dabar dar ir su tais kvepalais jaučiuosi labai tuštutė.
Gal kam reikia chanel chance eau de parfum? :)
mm
Prižadu, nespaudžiau patiko:))
AtsakytiPanaikinti