Rodomi pranešimai su žymėmis Draugui. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Draugui. Rodyti visus pranešimus

27 kovo, 2012

Drugystė


Mano santykis su žmonėmis dažnai mesdavo mizantropišką šešėlį. Turėjau nuomonę, kad vyresniame amžiuje draugų (tų labai labai draugų) sutikti jau beveik neįmanoma, o kartais net graudžiai galvodavau, kad vestuvėse mano pamergėmis bus vyrai. Bet ne, viskas gyvenime galiausiai susidėlioja taip, kaip turi būti/nori, kad būtų. :)

Pirmiausia, Londone atradau Agnę, kuri man nutiko "randi vieną, gauni du" principu. Su ja atsirado ir Ieva. O vakar štai teko išlydėti dar kitą Agnės draugę, su kuria visos keturios praleidom puikų savaitgalį. Jau seniai nesu taip jautųsis - sėdi ant žolės su ką tik sutiktu žmogumi ir jautiesi visiškai iki galo patogiai. Jokių sienų, kiautų ir lukštų - viskas taip lygu ir sklandu. Tokiomis retomis akimirkomis jaučiuosi, kaip normalus žmogus. (Šypsausi). Labai smagu.

mm

18 lapkričio, 2011

Shoppingai

Neikite pasivaikščioti po parduotuves su žmogum, turinčiu skirtingą skonį, nei jūsų. Panašu, kad buvau užkalbėta  ir štai, Gintarė man įsūdė* suknelę. 

Vos susitikus buvo visai smagu: gėrėm late, šnekučiavomės apie darbą, vėliau, pakeliui į parduotuvę, inikom į diskusiją apie britus ir Britaniją, kas buvo ganėtinai įdomu ir... netikėta, mat Gintarė, vėliau išaiškėjo, naujojo tipo lietuvaitė, aktyviai besistengianti išlaikyti "naujasis lietuvis Londone" stereotipą* ir iš širdies žinanti statybininkų žodyną*. Bet apie ją kitą kartą arba ne.

Atėjus į pirmą parduotuvę ir dar susitikimo pradžioje supratus, kad nieko bendro neturime, Gintarei mandagiai pasiūliau išsisklaidyti po parduotuvę ir rinktis pirkinius kas sau. Bet ji, graži, stilingai besirengianti moteris, kategoriškai atsisakė norėdama man "padėti" Aš gi tik beviltiška pelenė, su kako spalvos paltu, o ji - rafinuotą skonį turinti Diva. Teko apsimesti, kad džiaugiuosi jos pagalba, bet vėliau tai jau visai ne. Dabar turiu juodą aksominę suknelę, kurią net Eligijus nuteisė... Ryt nešu atgal į parduotuvę.

Man nepatinka apsipirkinėti Londone. Gal dėl to taip ir apsileidau. Čia nėra mano būsimos diplomuotos dizainerės sesers Marijos, kritiško žodžio sesers Guodos ir galutinio nuosprendžio turėtojos mamos (žinau, skamba labai nesavarankiškai, bet jos skoniu pasitikėjau ir vis dar pasitikiu visą gyvenimą). Be to, Londone nerasi lietuviškų turgelių, kur galima pirkti pigių/stilingų/kokybiškų dalykų. Čia tik brangūs arba nekokybiški visi. 

Nuo vasaros pradžios niekaip negaliu išsirinkti proginės palaidinės. Aš apgailėtina. Atėjus į parduotuvę pasimetu, nebesuprantu, koks mano stilius ir ar apskritai mano gyvenime jis egzistuoja, nebeprisimenu, kas tinka ir kas ne mano figūrai, kokių spalvų vengti, nes ir taip visa spinta vieno kolorito ir pan. Tikras išbandymas. Po kiekvieno nesėkmingo apsipirkimo dažniausiai grįžtu atgal į parduotuvę daikto grąžinimui, po to seka ilgas reabilitacinis laikotarpis po asmenybinio žlugimo, suvokus savo nuomonės netvirtumą, legvabūdišką blaškimąsį tarp "madinga" - "stilinga", "šarminga" -"kategoriškai kuklu", "seksualu"-"aš" ir t.t...

Panašu, kad filsofija "aš ne nauji batai, o bilietas į gyvo garso koncertą" arba "šilta ne tik su šimtaprocentiniu kašmyro megztuku, bet ir su 30 pocentų vilnos" sumaišė mano galvą ir aš vėl tarp kraštutinumų: nuo "mažiau dėmesio išvaizdai" nusiritau iki "visškai nesistengiu būti graži". Galimas daiktas Gintarė, kuri kažkada, pietų pertraukos metu, yra juokavusi, jog "niekada nedraugautų su už save gražesne moterim" tą striuką suknelę, atidengiančią mano putlias kojas ir baltas rankas, įsūdė su tikslu. "Oooo Angelėli mano, kaip tau tinka, truputį paeisi į soliariumą ir bus nieko tokio tos baltos kojelės. Galiu pasiūlyti keleta labai neblogų..."

Mergaitės turi būti gražios.

*Su Eligijum nusprendėm, kad įsūdyti yra labai puikus žodis, todėl jį džiugiai priėmėm į savo apleistus lietuviškus žodynus
* Ar yra tokių, kurie nežino koks jis?
* toli gražu ne intelektualiai literatūrinis

P.S. Aš nuoširdžiai atsiprašau už kai kuriuos galimai įžeidžiančius ar nekorektiškus savo pasisakymus šiame rašinėlyje. Esu tikra, Gintarė yra labai šauni mergina, lenkianti mane dešimtis kartų daugelyje dalykų, tik dar mažai ją pažįstu :)

mm.

31 spalio, 2011

et

Deja, prekybininkai nepardavinėja draugų, todėl žmonės jų ir neturi. (Egziuperi)

07 vasario, 2011

Drugystė

Kandis/ Etsy.com
Dienomis kaip ši, imu ir nublunku it melsvys pavirtęs į kandį. Natūrali, nuovargio sukelta metamorfozė. Pritupiu prieblandoje nebyli ir galvoju: neskauda būti šitaip, net visai malonu.

Tokiai būsenai labai tinka vienatvė - pastebėjau. Ji daug ką išryškina, pavyzdžiui, užslopintas charakterio savybes arba tarpusavio ryšius su žmonėmis. Kai nublunku, tampu pasyvi, gal net apatiška tiems, kas rūpi mažiausiai: nelieka įkvėpimo atrašyti į jų laiškus, nesinori nusileisti jų nuomonei, smulkmenos pykdo ir visai vienodai, grubus žodis įskaudins, ar ne. Tuo tarpu mylimiesiems visad atrandu jėgų (lyg semčiaus jų iš atsarginio jėgų rezervuaro). 

Kiek daug santykių mes tiesiog simuliuojam...Tampom gumą laikydamiesi pripratimo arba, bijodami vienišumo, veidmainiškai tikim: "geriau bet kas, negu nieko". Dar prieš porą metų man labai reikėjo žmonių. Su visais sutiktaisiais norėjosi palaikyti gerus santykius. Pff, koks paikas reikalas. Jaučiuosi lengvesnė iš šito išaugusi. Ilgainiui norėtos draugystės pačios atisirado, o senosios, ilgą laiką meluotos (o gal ir ne, gal visai tikros kažkada buvusios), susidėliojo į teisingus stalčius. Kaip paprasta sakyti žodį "draugas" ir jau iki kaulų smegenų išmokai jo reikšmę. 

Labanakt.

mmm

13 lapkričio, 2010

Pasiilgau

Aš noriu su tavim pasikalbėti. Seniai nekalbėjau. Apskritai. Ne, lūpų nieks neužčiaupė, tiesiog tavęs nebuvo nėra čia. Apie bet ką. Miestą, skersvėjus nuo durų iki durų, spalvas, pelėsį, mūsų aukštų lubų kampe, vaikystės prisiminimus, muziką, graikų mitologiją, naftos platformas, didžiausius pasaulio ežerus... Jaučiu, kaip many trinasi informacija. Neatnaujinu. Kiek daug dalykų mes sužinodavom mokykloje, pameni? Dabar vis mažiau. Seku kasdienio gyvenimo įvykius, bet jaučiuosi tuštėjanti. Jaučiuosi siaura. Mano kambarys turi keturias sienas. Vieną langą ir vienas duris. Ar norėtum pakalbėti apie britišką architektūrą? Ji grakšti. Argi ne?

Atleisk, jei kartais neturėsiu ką pasakyti. Aš klausysiuos. Noriu žinoti.
Autumn Leaves on Wet Road

Ir dar, atsiųsk man laišką, popierinį. Arba ateik į svečius. Pagaminsiu salotų.. Jei nenorėsi, riešutų nedėsiu ir krapų nedėsiu, jei nemėgsti. Pakviesk mane į kavinę, kepyklą, parką, mokyklą, teatrą - bet kur, noriu su tavim pakalbėti. Pasiilgau.

skirta visiems,

Want vs need

Sandrai:

Eligijui:
Monikai:
Rūtai:
Jovitai (specialiai suredaguotas):

daugiau čia

nuoširdžiai,
monika monika