Projekte "Survival in the jungle W" vis dar dalyvauju. Skaičiuoju šeštą savaitę. Sunku. Krūvis didelis, laiko jį įvykdyti juokingai mažai, nuolatinis bėgimas, didelis neorganizuotumas, neteisybė, loterija, konkurencija tarp "kolegių" ir visas kitas šimtas dalykų... Vakar, išsprūdus jau ne pirmam keiksmui, nesulaikius it plonos virvelės trūkstančių nervų, išsigandau. Savęs išsigandau. Į ką virstu ten dirbdama? Kur ta Monika, kuri ignoruodavo stresą jam šypsodamasi į akis, kur ta mergaitė, skleidžianti optimizmo spinduliuotę, kur Aš?
Kaip džiaugiuosi atsipeikėjusi! "Dobolju" viešbutis, kurį Rūta labai smagiai įvardijo "Whatever" hoteliu, nevertas tokių duoklių. Nevertas niekas, kas atima geriausią tavo asmens dalį, palikdamas sintetinį "kitą aš". Nei darbas, nei veikla, nei žmogus... Aš "W" dar padirbsiu: mokysiuos gyvenimo neteisybės, auginsiu savo paiką idealistinį požiūrį, prisitaikysiu prie purvinistinės (nuo žodžio purvas) sistemos kuo labiau saugodama savo vis pilkėjančius marškinius. Nesigirebsiu lengviausio - viską mesti. Mokysiuos gyvenimo ir toliau, tik jau mažiau save barstydama. Taip.
O čia mano laimingasis pirkinys, apie kurį dar praėjusią vasarą buvau užsiminusi. Plonyčiai odinukai, 8 svarai ;) (per išpardavimą)
Geros dienos!
Mm.
Parodyk kada kaip ant tavęs atrodo ;)
AtsakytiPanaikinti