12 vasario, 2012

Gavau gavau!

Aš jau buvau visai pamiršusi "Stylish blog award", šmėžavusį beveik visuose bloguose praėjusiais metais, bet še tau kad nori, praėjusį penktadienį Aušra iš Dreisenos ėmė ir maloniai pareiškė: "Aš manau, kad šis dienoraštis ir Tamsta autorė, esanti labai stilinga, todėl apdovanoju stilingo blogo apdovanijimu. :}" Labai smagu ir mielas ačiū! :)

Po to galvojau: o kas yra stilingas blogas? Gražus dizainas? Šauniai suderintos jo spalvos? Tekstų temų vientisumas? Dar anksčiau mąsčiau, jog mano blogas neturi konkretaus veido. Jis nei apie kulinariją, nei apie madą, kūrybą, politiką, tikybą... Jis apie susivėlusį, išsielektrinusį, išsitaršiusių kasų mano gyvenimą. Tai ar gali blogas apie gyvenimą būti stilingas? Jei taip, tuomet tęsiame žaidimą!.. :)

Pagal taisykles, turiu paminėti iš ko gavau apdovanojimą, perleisti jį kitiems, mano nuomone, stilingiems blogams (tik nežinau konkretaus skaičiaus) ir parašyti 7 dalykus, kurių dar nesu rašiusi savo dienoraštyje. Taigi:

1. Blogere būnu jau ketvirtus metus. Mmterapija yra mano penktasis(!) blogas. Pirmasis vadinosi "Akvarelės" (vis dar didžiuojuosi žavingu jo pavadinimu:) ) ir jis gyvavo viename iš užsienietiškų serverių. Tada persikėliau į Blogas.lt, kur "Akvarelės" tapo "Gražiais dalykais" (ilgainiui blogo pavadinimai keitėsi kartu su mano nuotaikom: "Kosmonautės užrašai", Madmuozelė, Puslapis Nr. 626). Šalia "Gražių dalykų" gimė atskiras blogas "Mūzos", kuris gyvavo vos keletą mėnesių. Galiausiai teko pasitraukti iš blogas.lt (ne savo noru) ir persikrausčiau čia, į "Mmterapiją". Šalia terapijos kūriau kitą, jau paskutinį blogą "Infantilė", bet ir jis sunyko. Dabar rašau tik į mm, neskaitant kasdieninio popierinio dienoraščio, idėjų knygos ir visų tų popierių skiaučių, kurių per dieną mano rankinėje atsiranda nesuskaičiuojami kiekiai. :)

2. Per visą savo gyvenimą turėjau tris pravardes: dėdė vadindavo širšyte, pusbrolis - armonika, o Roberta, nuskambėjus Klintono skandalui - Levinski. Tačiau mano vardo metamorfozių, ypač čia, Londone, patyriau daugybę. Buvau/esu: Monique, Moni, Monikutė, Monia, Mona, MonMons, Moniki, Monikity, Mopytė (taip gaunasi Eligijui, kai nori kreiptis "Monikut" ir "Pupyt" vienu metu), Močiutė (Eligijaus variantas irgi! Supraskit, jis labai myli savo močiutę, o aš irgi iš M raidės prasidedu :)) ir dar yra vienas Eligijaus "netyčinis išradimas". bet pasiliksiu jį sau (blush) :))

3. Šiuo metu mano mėgstamiausias patiekalas yra skrebutis su sviestu. Skrebutis traška, sviestas saldus...

4. Many dažnai gimsta genealių idėjų ir grandiozinių projektų planų, tačiau, turiu b a iY i y s i ą ydą - vos tik pradėjusi vieną ar kitą projektą dažniausiai jį palieku nepabaigtą. Idėjoms įgyvendinti trūksta ryžto, drąsos, aistros ir įkvėpimo, dar gyvenimo džiaugsmo kai kuriais momentais. Anksčiau į užpakalį už tai gnybdavo mama, dabar gyvenu su lygiai tokiu pat atidėliotoju/nepabaiginėtoju/metiku į šalį :)

5. Bijau atrodyti graži. Tiesiog turiu tokią baimę būti pasidažiusi, pasipuošusi, su ryškesniais/didesniais aksesuarais ar papuošalais. Tada atrodo, kad visi į mane žiūri ir galvoja visokius piktus dalykus.

6. Turiu dar keletą keistų baimių: baisu atsiliepti telefonu (net jei skambina žinomas žmogus), bijau bendrauti ir apskritai pažįstamų, bet ne visai artimų žmonių, net kai kurių draugų savo bijau.

7. Moku žvilpti kaip berniukas.

O dabar savo titulą perleidžiu šiems blogams:

Le Petit Oiseau

Visi kiti, kuriuos norėčiau apdovanoti "Stylish blog" titulu, jau buvo apdovanoti anksčiau arba tai yra užsieniniai blogai ir jų blogeriai nėra įtraukti į žaidimą ;)

mm

3 komentarai:

  1. Ash ir esu viena ish tu, kurie nemegsta kalbeti telefonu ir atsiliepineti. Anksciau net niekada nekeldadavau ragelio jei skambindavo nepazistamas numeris :) Bet sita savo baime man teko perzengti darbe, nes tenka atsiliepineti telefonu ir kuo toliau, tuo lengviau tai sekasi padaryti. Jau ne be taip suvirpa sirdis ishgirdus skambuti kaip anskciau :)
    Idomu buvo pasiskaityti, vienok :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gin, dirbdama telefono nebijau :) galiu ir atsiliepti, ir skambinti be vargo, nes tuomet as ne Monika, o tiesiog viesbucio registratore, be veido ir istorijos. O stai kai skambutis asmeniskas, imu ir susiguztu is baimes. Daznai prasau Eligijaus, kad atsilietpu :))

    Ir aciu uz komentara ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. dėkoju, mieloji bendravarde, už tokią gražią nominaciją :) mus vienija tas pats vardas, baime atsiliepti telefonu (ir pačiai skambinti, pvz. gydytojai, kirpėjui ir kitiems mažiau pažįstamiems arba išvis nepažįstamiems žmonėms :)) ), pradėtų darbų atidėjimas į šalį taip pat man būdingas :))

    AtsakytiPanaikinti