01 vasario, 2011

Ar pasakytum, kad dirbai kambarine?..

Mūsų 20. Beveik pusė (devynios) esame lietuvaitės. Visokių yra. Ir baigusių politikos mokslus, ir svajojančių kada nors pabaigti 12 klasę. Vienos angliškai beviek nekalba, o kitos kalba geriau už pačias supervaizeres (prižiūrėtojas). Kuriai grupei priskirčiau save? Nežinau (užsidengiu burną), (nuleidžiu akis), (tyliu). 38 minutes...

Aną dieną Arūno gimtadienyje sutikta lietuvaitė blondinė (kad ir koks jos vardas...) dirba vienoj geidžiamiausių posh parduotuvių Londone Ambercrombie & Fitch, kita mergaitė, kurią aplenkiau atrankoje į "chorų karus" čia pat dirba "Guess" mados namų" butike (norinčiųjų dirbti į vieną vietą aplikuoja mažiausiai  5000 Londono mastais), kitas brolis šaunuolis Pranas (mano buvęs grupiokas) sėkmingai įsidarbinęs Bershkoj, pačioje Oxfordo, didžiausioje apsipirkinėjimų gatvėje visame Londone. Kiti gi lietuvaičiai, kurių nepažįstu ir nežinau dar, dirba rimtuose ofisuose administratorėm, pavaduotojais ir direktoriais, angliškus svečius sutikinėja viešbučių, klinikų, spa registratūrose, kerpa stilinguose grožio salonuose, būna head shef'ais (vyr. vyrėjais) Beach Blanket Babylon restorane, pradėję nuo virtuvės padėjėjų/šiukšlių surinkėjų (Žilvino atsitikimas) ir t.t. ir t.t. Ne visi visados plauna indus ir būna kambarinėm...

Bet reikalas ne vien asmeniniuose pasiekimuose (paaiškinimas: jei Londone dirbi parduotuvėje ir dar aukštos klasės ar bent žinomo pavadinimo, vadinasi turi tuo didžiuotis, nes jau palipai vienu, gal dviem laipteliais aukštyn ir atsiplėšei nuo nelaimėlių juodadarbių..). Taigi reikalas ne vien pasiekimuose - guodžiu save. Vieni turi gerų pažįstamų, kitiems sekasi CV atrankos loterijoje, treti gi labai savim pasitiki ir visiems tai skelbia, nors pasitikėjimo ir sugebėjimų lygis ne visada sutampa. Žinoma, grįžkime į pradžią, daugelis aukštesnių laiptelių pasiekia dideliu darbu, pastangomis, kantrybe ir vėl dideliu darbu. Ir jie yra šaunuoliai. Noriu tokia būti ir aš.

Man sėkmė nesišypso - tai ir gerai - pagal planą. Užtenka jos mano gyvenime. Turėjau visus 22 metus so far. Dabar laikas pačiai. Seniai laikas. To ir atvažiavau čia. Pati. Pati. P-a-t-i. Jūs iš manęs juokiatės? Man taip norisi, antraip niekad neišsiugdysiu pasitikėjimo savo jėgomis...

Atleiskite, mylimieji, kad kol kas negalite manim didžiuotis. Aš - kambarinė. 

mm.

8 komentarai:

  1. MM, as tave nuraminsiu :) As irgi kambarine :) Is tiesu tai jei dirbi dideliame viesbutyje tai zinau ka tai reiskia, nes tokiam gigante dirba mano kambarioke...Kartu nesiojom CV, visur snekejau ash, nes angliskai ji nemoka ir jai pirmai paskambino...Kiek man tada nusivylimo buvo...Net asara nubraukiau.Kodel ne man? [dabar tuo tik dziaugiuosi]. Kiekvienas mano rytas prasidedavo gumtree. Nauju skelbimu perziura. Pamaciau, nusiunciau CV, nors skelbimas nieko gero nezadejo, bet jau buvau praradus vilti. Popiete man paskambino. Sutrikau. Netycia ne atsiliepiau,o padejau rageli. Paskambino dar karta. Sirdis kulnuose atsiduri.Susitariau kur ir kada ateiti. Darbas tik 2 dienas per savaite. Skalbykloj. Pagalvojau - et...Na, vis geriau nei nieko :) Dabar dirbu dvi dienas skalbykloj, dvi dienas kambarine :) Esu laiminga ir patenkinta savo darbu. Ir visai nenoriu dirbti kazkokioj parduotuvej ar kur ir nemastau apie darbo keitima.KOdel? Todel,kad dirbu viesbutyje [tiksliau B&B], kuriame yra tik 21 kambarys :)Tai ne vienintelis sios seimos verslas, bet si B&B [kur anksciau buvo legendinis sio rajono pub'as kelis simtus metu], mano seimininkas pastate savo dukrom,kad liktu po jo mirties :) Taigi, darbuojasi visa seima. Kambarinem dirba ir abi jo dukros, visi darbuotojai seni pazistami arba draugai [pvz mano kolega skalbykolj, pas mano bosa virs 20 metu klube dirbi vadovu]. Mano bosas visada man sako,kad priima i darba ne darbuotojus, o draugus. Nezinau per koki stebukla ash pas juos patekau ir kodel mane prieme, nes niekad neturejo darbuotoju ne anglu :) Darbas nera mano svajoniu, bet patinka,kad as turiu laisvo laiko, sedziu savo mazoj jaukioj patalpoj, ziuriu i skalbimo masinas, mezgu, skaitau knygas, rasau :) Kambarine irgi dirbu be jokio skubejimo, nes 11 kambariu turiu sutvarkyti per 7 valandas :) Ir kazkaip negeda pasakyti, kad dirbu kambarine, nes dirbu apsirengus taip, kaip noriu [su geleta suknele], turiu pacius geriausius sefus, myliu sita seima :) Nepyk,kad taip issipleciau. Tiesioh norejau nuraminti,kad viskas priklauso ne tik nuo darbo srities, o labai daug niuansu i tai ieina :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš tai siaubingai nenoriu niekur emigruoti iš Lietuvos :D

    Sako viltis durnių motina, bet gera motina savo vaikų niekada neapleidžia! ;D

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ak mm, nesuversk viso gyvenimo į šią minutę. :)Niekada nebus, taip, kaip yra šiandien ir niekada nebus, taip kaip yra rytoj. Tu juk gali dirbti savo darbuką, ir tuo pat metu siuntinėti Cv į kitur.Jei labai nepatiks, gal turėsi galimybę išeiti.

    Mano man pačiai dar neteko emigruoti, emigravę yra draugai. Viena panelė dirba padavėja, draugas ukyje, pas kiaulytes, kitas žuvų fabrike...visi jie turi du bendrus dalykus. Baigę/dar studijuoja lietuvoje aukštajį mokslą ir turi gerus darbo šeimininkus bei pastovias pajamas ir per daug ne persidirba, lieka laiko sau.

    Man labai patiko Gin pasisakymas labai jam pritariu ir labai džiaugiuosi už ją. Džiaugiuosi ir už tave, nes radai nuo ko atsispirti...

    Aš pati dar nesiruošiu išvykti.Tiksliau ruošiuosi, po savo didžiųjų... mokslų.Tai bus po 6 metų...Nes jaučiu, kad ir man reikia pabūti bent metus kažkur...O gal ir visą likusį gyvenimą...Todėl jei gyvenimas tau siūlo-imk ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Na va, kiek palaikymo komentarų. Prisidėsiu ir aš. Nemanau, kad ką žmogus dirba yra taip jau baisiai svarbu. Žinau, koks jausmas tik atvažiavus kai kažką pradedi. Savo laiku esu dirbus padavėja ir net ne viename restorane. Tas laikas man davė geriausius draugus, kuriuos turiu dabar. Todėl iš tiesų net džiaugiuosi, kad ten dirbau. Tik atvažiavus galvojau pasaulis bus man po kojom, bet nei velnio. Teko gerokai paplušėti ir įrodinėti savo vertę, kad atsidurčiau ten, kur esu dabar. Įdomiausia, kad mano vadovai paskutiniuose darbuose buvo ne britai. Todėl patys būdami atvykėliai prijautė užsieniečiams. Kai vieną kart nuėjau į interviu ir tokia anglė boba manęs paklausė: 'O jūs dirbote įdarbinimo agentūroj? Hm... Ir sakote interviavote britus... O tai kaip jie jautėsi interviuojami užsienietės?' Nežinojau ką atsakyt...Pasakiau: 'Nežinau. Gal reikia jų paklaust?' :) Bet toks anglų požiūris tai dar ir kaip slėgė. Tačiau tokios pamokos padeda ir leidžia labiau tikėti savim. Pamatai, kiek turi potencialo ir kiek gali padaryti.
    Esu tikra, kad tavo šitas darbas tik labai trumpa stotelė tavo kelyje.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Didžiuojuos tavim. M

    AtsakytiPanaikinti
  6. Ačiū už nuoširdų palaikymą, mielosios :) Tikiu, šitoj stotelėj neužsibūsiu pernelyg ilgai.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Taigi toks gyvenimo dėsnis: jaunystėj esi sveikas, kupinas jėgų ir neturi pinigų, tad dirbti šūdiną darbą, o kuo toliau į senatvę, tuo tampi geriau materialiai apsirūpinęs, bet tada miršti nuo vėžio arba mašina partrenkia (nes per lėtai ėjai per gatvę dėl sukriošusių sanarių).
    Taigi reik gyvent šia minute, o ne ateitim, nes niekad nebus vien gerai. Pats esu dirbęs tokį šūdiną darbą, kad norėdavosi su būgnų lazdele smilkinį persidurti, o aš net būgnais negroju, tad žinau, kad ne visada lengva bet kokioj situacijoj surast džiaugsmo, bet reikia bandyt, o jei neišeina, tai bent jau egzistuoja daug gerų neperžiūrėtų serialų!

    AtsakytiPanaikinti
  8. mielas 7x (galvoje išniro bmw x 5-tas :))
    Nebijau šito darbo, nors ne visiems pasisakau, kad jį dirbu (gi aš superstar ir visokia kitokia supermoteris), jis man netgi patinka - nauja patirtis, nauja mokykla, o aš už bet kokį asmenybinį tobulėjimą ir per prakaitą, ir per skaudančius riešus nuo stiklų šveitimo. Galbūt jausčiausi priešingai ir gal net norėčiau persirėžti veną gytaros sktygom, jei žinočiau, kad nieko kito nesugebu, tik šveisti (gavau pagyrą iš supervaizerės, kad gerai dirbu, ha ha), bet kol žinau, kad be to kažką intelektualesnio sugebu, tik dabar tam parodyti nėra galimybių, tol jaučiuosi visai neblogai :)

    AtsakytiPanaikinti