26 vasario, 2011

Vakarykštis, šiandienos ir rytojaus šokis

Norėčiau būti lanksti it kaučiuko smilga. Turėti tuščiavidurius kaulus ir niekad nepaskaustančius raumenis. Lengvai iškelti koją iki kaklo ir išlaikius balerinišką pusiausvyrą būti Gerve...

Vakar stebėjau Londono Šiuolaikinio šokio mokyklos studentų pasirodymą. Iki šiol buvau susidariusi nuomonę, jog šiuolaikinis šokis, priešingai nei klasikiniai/Lotynų Amerikos/liaudiški ir t.t., yra paremtas viena vienintele emocija - sumišimu. Jei Lėtas Valsas spinduliuoja harmoniją, Pasodoblis kovą, o rumba aistrą, tai šiuolaikinis šokis skleidžia neviltį, dviprasmybę, dvylipumą, kraštutinumus. (Gal mačiau permažai), bet iki šiol nesu mačiusi nė vieno šiuolaikinio šokio spektaklio (pasirodymo), kuris neštų kitokią nuotaiką. Visgi vakarykštis kartas, nors ir išlaikęs "puolu į glėbį - grubiai atstumiu" principą, labai sužavėjo. Grojo "žemiška" muzika (paparastai įspūdžio trokštantys režisieriai mėgsta "kosmoso" tipo skambesį), šokėjai kalbėjo ir net dainavo - harmoniška visuma ir neperspaustas dramatizmas. Patiko.
---------
Šiandien šokių mokiau antrokus-penktokus. DIEVEBRANGUS. Angliški vaikai nesuvaldomi! Jiems nėra žodžio "Ne". Prarėkiau balso stygas, bet nauja patirtimi kol kas vis dar džiaugiuosi...
---------
Niekada nebuvau šokėja iš visos širdies. Dažniausiai mergaitės dėl to svaigsta, bet aš šiuo klausimu buvau pakankamai santūri (kas yra mano aistra, iki šiol nežinau). 

Šiandien, visą dieną vadinta šokių mokytoja, galvojau: "Ar norėčiau pasilikti šiam amplua ilgesniam laikui? Ar tai ir yra tai, kas esu aš? Ar mokyti šokių (tik ne angliškus vaikus, prašau) galėtų būti mano tikroji profesija? 

Šypsausi po nosimi, čia, kitame pasaulyje, matomame pro kitas akis: jau išbandžiau žurnalistinį rašymą, kad suprasčiau, jog tai nėra mano aistra (visgi tai daryti moku ir galiu), padirbau "customer service" sferoje, kad suvokčiau, jog man nemiela "tarnauti" kitiems, pastebėjau, jog tapymui esu per daug kruopšti, per mažai įgudusi ir per menkai meniška, papuošalams - per daug nuobodi (sau. Kitiems gal ne, bet jie yra nuobodūs man), lieka pabaigti bandyti šokių mokytojos vaidmenį, tada gal kokios suaugusių šokių trupės šokėjos/aktorės patirtį, dainininkės Londono gatvėse ir tipografijos dizainerės, kad dar po kurio laiko jau žinočiau, kas aš ir ko aš noriu visam likusiam gyvenimui... Ar taip įmanoma?
-------
P.s. Linkiu Jums pavasario. Šypsena.

3 komentarai: