27 kovo, 2012

Drugystė


Mano santykis su žmonėmis dažnai mesdavo mizantropišką šešėlį. Turėjau nuomonę, kad vyresniame amžiuje draugų (tų labai labai draugų) sutikti jau beveik neįmanoma, o kartais net graudžiai galvodavau, kad vestuvėse mano pamergėmis bus vyrai. Bet ne, viskas gyvenime galiausiai susidėlioja taip, kaip turi būti/nori, kad būtų. :)

Pirmiausia, Londone atradau Agnę, kuri man nutiko "randi vieną, gauni du" principu. Su ja atsirado ir Ieva. O vakar štai teko išlydėti dar kitą Agnės draugę, su kuria visos keturios praleidom puikų savaitgalį. Jau seniai nesu taip jautųsis - sėdi ant žolės su ką tik sutiktu žmogumi ir jautiesi visiškai iki galo patogiai. Jokių sienų, kiautų ir lukštų - viskas taip lygu ir sklandu. Tokiomis retomis akimirkomis jaučiuosi, kaip normalus žmogus. (Šypsausi). Labai smagu.

mm

22 kovo, 2012

Apie blogus

Pastaruosius rytus keliuosi kartu su išeinančiais į darbą. O rytine pavasario saule!.. Vis labiau šviesėjantys rytai su vėsia gaiva pro pravirą langą - tikras laimės puodelis vietoj arbatos. :)

Atostogas leidžiu namie, o kadangi mano dienos planas dažniausiai būna labai neįpareigotas, jau kuris laikas ankstyvus rytus pradedu vartydama blogus. Peržiūriu savo mėgstamiausius, tada pasidairau po naujus nurodytus, suvalgau apelsiną ir pasineriu į rytinius pagalvojimus. Kiek daugybė nesuskaičiuojamai blogerių rašo blogus! Kartais net po du ar tris. O kokia temų įvairovė! - norėjau rašyti, bet tada pagalvojau, kad gal ne, nes iš esmės visi rašo arba apie save arba apie kitus. Kokie blogai jus domina labiausiai? Kodėl? 

Mane visada žavėdavo kuriančių žmonių blogai: papuošalų, kitų rankdarbių, dizaino, grafikos, fotografijos. Kartais visai smalsu užsukti į mados tinklaraščius, nors vis dar manau, kad mada yra lėkšta - ne stilius (kitaip galvoja Nereta), bet gal tik dėlto, jog pati vaikščiodama po parduotuves taip jaučiuosi. Kartais gėdyjuosi pasakyti savo "neparduotuvinėm" draugėm, jog buvau apsipirkti. Ir Eligijui gėda sakyti, nes tada nerimta, per daug stereotipine jaučiuosi. Geriau į gamtą pikniko ar gulbių pažiūrėti, išmokti visų Londono tiltų pavadinimus ar parašyti straipsnį į Bernardinus. ir dar, aš niekada nesu buvusi Mados infekcijoje arba London fashion week.

Kartais stebiuosi kodėl kai kurie blogeriai sulaukia "tokių didžiulių šusnių laiškų", kad net nespėja atrašyti? Ir kodėl jų sekėjų sąrašėliai būna tris kartus ilgesni nei mano mamos pirkinių sąrašiukas prieš Kalėdas? Kitaip tariant, kodėl vieni rašydami apie obuolius būna itin populiarūs, kai tuo tarpu kiti, rašantys lygiai taip pat, apie lygiai tuos pačius obuolius - ne? Dabar mąstau, kad čia esmė paties blogerio mokėjime prisileisti skaitytojus. Ar ne taip?.. Bet kaip jie tai padaro?

Va, rytas jau pasibaigė. Keliauju vėlyvų pusryčių :)

mm



19 kovo, 2012

Sekmadienis

(turiu sau nuolat priminti atverti langus į pasaulį, nes užsibuvus savo lukšte, ima dvelkti pelėsiu...)

Teisingi sekmadieniai turi prasidėti nuo lietinių blynų arba kiaušinienės į lovą. Pastaroji buvo praėjusio sekmadienio meniu, todėl šį - kepėm blynus (plius, šaldytuvas buvo apgailėtinai tusčias). Blynai pavyko neblogi, sakyčiau - pradedu perprasti sistemą. 

Nei jogurtų, nei sūrelių su uogienėm neturėjom, todėl išsivirėm savo :) Pagal mūsų "sukis iš padėties" receptą reikia bet kokių nuo senų senovės likusių vaisių ir žiupsnio cukraus (nes daugiau, aišku, neturi, mat namiokai per laiką būna viską išvogę). Turėjom bananą, apelsiną ir du kivius. Eligijus viską supjaustė, užpylė šlakeliu vandens, pagrandė į plytą sukietėjusio rudojo muscovado cukraus (baltą, kaip sakiau, išvogė) ir pavirė nei daug, nei mažai. Štai kas gavosi: 

Pavalgę išsiruošėm pasivažinėti traukiniais pamatyti buvusią Arūno Alma Mater bei Karalienės nameliuką Winsore.
Buvo apsiniaukę/ Royal Holloway pilaitė
Winsoro urbanistika (gyvenčiau tame "skiny" rožiniame :)
Karalienės pilaitė (antras planas)
Vietinių kapinaičių takelis...
"Kairinis" namelis

mm