Pastaruosius rytus keliuosi kartu su išeinančiais į darbą. O rytine pavasario saule!.. Vis labiau šviesėjantys rytai su vėsia gaiva pro pravirą langą - tikras laimės puodelis vietoj arbatos. :)
Atostogas leidžiu namie, o kadangi mano dienos planas dažniausiai būna labai neįpareigotas, jau kuris laikas ankstyvus rytus pradedu vartydama blogus. Peržiūriu savo mėgstamiausius, tada pasidairau po naujus nurodytus, suvalgau apelsiną ir pasineriu į rytinius pagalvojimus. Kiek daugybė nesuskaičiuojamai blogerių rašo blogus! Kartais net po du ar tris. O kokia temų įvairovė! - norėjau rašyti, bet tada pagalvojau, kad gal ne, nes iš esmės visi rašo arba apie save arba apie kitus. Kokie blogai jus domina labiausiai? Kodėl?
Mane visada žavėdavo kuriančių žmonių blogai: papuošalų, kitų rankdarbių, dizaino, grafikos, fotografijos. Kartais visai smalsu užsukti į mados tinklaraščius, nors vis dar manau, kad mada yra lėkšta - ne stilius (kitaip galvoja Nereta), bet gal tik dėlto, jog pati vaikščiodama po parduotuves taip jaučiuosi. Kartais gėdyjuosi pasakyti savo "neparduotuvinėm" draugėm, jog buvau apsipirkti. Ir Eligijui gėda sakyti, nes tada nerimta, per daug stereotipine jaučiuosi. Geriau į gamtą pikniko ar gulbių pažiūrėti, išmokti visų Londono tiltų pavadinimus ar parašyti straipsnį į Bernardinus. ir dar, aš niekada nesu buvusi Mados infekcijoje arba London fashion week.
Kartais stebiuosi kodėl kai kurie blogeriai sulaukia "tokių didžiulių šusnių laiškų", kad net nespėja atrašyti? Ir kodėl jų sekėjų sąrašėliai būna tris kartus ilgesni nei mano mamos pirkinių sąrašiukas prieš Kalėdas? Kitaip tariant, kodėl vieni rašydami apie obuolius būna itin populiarūs, kai tuo tarpu kiti, rašantys lygiai taip pat, apie lygiai tuos pačius obuolius - ne? Dabar mąstau, kad čia esmė paties blogerio mokėjime prisileisti skaitytojus. Ar ne taip?.. Bet kaip jie tai padaro?
Va, rytas jau pasibaigė. Keliauju vėlyvų pusryčių :)
mm
žinoma, tai priklauso nuo to kaip rašai, nesvarbu kad apie tą pačią madą ir stilių gali rašyti milijonas, bet iš jų seksi tik kelis, todėl kad kiekvienas turi kažką savito, kuo patraukia. O kas neturi, tas nepatraukia :) Arba kai kurie nesugeba sudominti ilgam, tu paskaitai mėnesį, du, ir trečią tas blogas jau nebetraukia užsukti :)
AtsakytiPanaikintiDar vienas dalykas, turi leisti apie save sužinoti. Gali rašyt fantastiškai gerai, įdomiai, dėti daug pastangų, bet tave seks vos keli žmonės. Taip yra dėl to, kad turi leist pasauliui apie tave sužinot, turi apsidairyti pas kitus, turi kažką skaityti, kažkur įsitraukti į diskusijas, užmegzti kontaktą. Aš nešneku apie tuščius vieno žodžio komentarus, kurių esmė ne kažką pasakyti, o tiesiog pasakyti ir palikti nuorodą į savąjį blogą. Ir po kurio laiko vis daugiau žmonių kažkokiais būdais tave atranda :) na bent jau aš taip manau :) Iš patirties :)
Labai šaunus tavo komentaras, Sandra! :) Kažkada galvojau, kad visai nemėgstu pasakoti apie save (gal kai atsirado kiekvieną mano žingsnį stebinti pamišusi akis), o kartais tikrai yra kuo pasidalinti: kur buvau, ką veikiau, ką padariau. Galvojau, imti ir užrakinti blogą su kvietimais, bet tada persigalvojau prisimindama tuos, kurie nei seka, nei komentuoja, bet vis tiek užsuka paskaityti. Ech...ir nukik tu man taip... :)
Panaikintimarketingas? turbūt tikrai taip, reikia skaitytojus suvilioti, prisileisti, o tada išlaikyti. turi būti ieškomas ir lengvai randamas. galbūt dar priklauso nuo to, kokiam fone apie obuolius rašysi ir kaip dažnai. :)
AtsakytiPanaikinti-
seniai pasimetusi Laima, kuri bėgo nuo interneto, bet jis vistiek ją pasivijo. :)
Laima, perskaičiau savo senajį blogą, kurį rašiau tais metais, kai buvau ką tik įsimylėjus. Dabar galvoju, kad žmonėms reikia teigiamū emocijū, sudėliotū įrašuose :), taip pat glaudžių asmeniškumų, apie kuriuos mintį pametė Sandra ir gražaus kevalo visam tam - patrauklaus ir akiai paprasto dizaino - kaip supratau iš tavęs pačios. Esate teisios.
PanaikintiSakau, gal užsiimti blogo populiarinimo projektu savo ego paglostymui? :)) Kita vertus, jau visai netrukus (vasarą) viskas įvyks savaime - planuoju didelių pokyčių. Ačiū už komentarą! Patiko. Pasisakyk dažniau ;)
Skaitai savo senus įrašus? Aš kažkaip nelabai. Ir man labai keista, kai kai kurie žmonės sako, kad esu gerai rašanti, nes ateinu palieku emocijas ir išeinu, o žodžiai... velniai jų nematė.
AtsakytiPanaikintiTavo blogas yra kokybiškas, bent mano akimis, o tokiuose milijoninis srautas nesilanko. Tik ELITas, taip sakant...
Mua:*
Wow, Raganaite, super komentaras ir bučinukas labai mielas iš ryto :D ačiū. You made my DaY! (plati šypsena). O seną blogą tenka paskaityti, nes kartais užklysta koks pasiklydęs, pakomentuoja, o aš noriu atsiminti apie ką ir kaip. Bet iš esmės, sutinku su tavim. Aš taip pat čia ateinu palikti savo emocijų, išsivalyti apkrautas smegenis.
PanaikintiMua :)*
niekada nereikia nuvertinti to, ką gali gerai paglostytas ego! Laukiu vasaros, sudominai :))
AtsakytiPanaikintiMan atrodo, kad viskas priklauso nuo to KAM rašai: ar sau, ar skaitytojui :) o tada viskas aišku. Jei skaitytojui, tai ir mėtomi tinklai visur aplinkui, kad jų būtų kuo daugiau, atsiranda kažkoks lengvas pataikavimas ar mados sekimas. Dar būna viduriukų arba tyčinių arba savaiminių, kai viskas dera :)
AtsakytiPanaikintiŽmonės, kurie rašo sau, nekreipia dėmesio į teksto ilgį, o rašantis dėl skaitytojo privengs ilgų tekstų ir pan.
Ar rašai dėl savęs?:)
Dovile, geras tavo klausimas. Pro vienus akinius žiūrint - rašau dėl savęs ir tik tada, kai norisi rašyti, bet žvelgiant pro kitus - čia rašau, kad būčiau perskaityta, pakomentuota, pakritikuota, man būtų pritarta arba ne. Natūralus socialumo noras, sakyčiau. Visiems to reikia. Tadgi reziumė: rašau visiems, bet dėl savęs :)
AtsakytiPanaikinti