Aš jau seniai nieko neišmokau, ką būtų galima panaudoti prieš oponentą debatuose. Ir man būna gėda, kai tenka tylėti prieš mane kalbančius diskutuotojus. Net jei dažnu atveju jie net nekalba, o kalakutuoja, norėdami viens per kitą pasirodyti. Aš verčiau renkuosi tylią gėdą, nei garsų snobizmą, mat veidmainystė, ypač intelektualinė, man yra labiau veidmainystė, nei bet kuri kita.
Perskaičiau Lino straipsnį apie internetą, kurio nuorodą radau pas Sandrą ir ėmiau galvoti, tačiau visai ne apie tai, ką jie abu rašė savo bloguose, o tai, kaip tai parašė ir kokias temas pasirininko. Štai Sandra rašė apie naują rankinuką, Linas - apie akimirkos pasitenkinimo impulsą. Aš, tuo tarpu, rašau apie saldainius ir pavasarį, ir apskritai, mano blogo logotipas yra rūžavas! Paskatinta viso šio niekuo nesusijusio trikampio, ėmiau galvoti apie bunkantį jo kampą - save. Aš per daug dėmėsio skiriu daiktams bei pataikavimui kitų nuomonėms, tuo tarpu unikalius asmeninius potyrius bei savo tezauro puoselėjimą visai apleidau.
Šiandien persisiuvau švarkelio sagas, pagaminau spageti carbonara su chorizo (vėl įsitikinau, kad česnakas su makaronais visada geriau dera, nei svogūnas), susitvarkiau sujauktus vilko popierius (trys šiukšlių maišelius skiaučių laukan!), paslėpiau netvartingas būsimų segių nugarėles, sužinojau, kad Co2 koncentracija atmosferoje nuo Industrializacijos pradžios padidėjo 7 kartus, perklausiau šimtą Jason Mrazo dainų, atradau Sausage jar, suvalgiau visas kriaušes ir visus Eligijaus šokoladukus - tegu žino, kaip pubuose iki naktų būti! Nu ir nieko daugiau. :/ Ryt kompo nejungiu.
Labanakt,
mm
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą