Pižoniškai

Negaliu nepažymėti savo materiališkumo viršūnės - nusipirkau labai vardinį, labai mandrą, visai man netinkantį, bet vat ot kOkį kvepalą. Nežinau, nepasidariau laimingesnė :) Net pačiai iš savęs juokinga. 

Iki šiol maniau, kad kvepalai, kaip ir batų kaina, rankinės firma/vardas ar virtuvės komplektas turi atitikti žmogų. Jei turi pinigų, tai ir penėk savo tuštybę, jei ne, tai žinok savo galimybes ir nešok aukščiau kišenės didumo. Truputį šaipydavaus iš japoniško tipo moterų, kurios sugalvojusios, jog nori chanel rankinuko, bet ko atsisako, kad tik jį išgalėtų. Įsigijusios užriečia nosis ir būna pamaivom. Kas be ko, gyvena nuomojamame kambaryje ir neperka šviežios žuvies, nes per brangi.

Mama išmokė mėgti kokybiškus daiktus, kai išlaikė, o dabar, net kai gyvenu kitokiom sąlygom, įpročio atsisakyti sunku. Gėda nuo Agnės, kuri visada turi pinigų skristi į Slovėniją/Norvegiją/kitą gražią šalį, bet pirkti džinsų už man įprastus 40 svarų neturi nė minties. Kokia protinga ir žavi ekonomija. Prieš ją, o dabar dar ir su tais kvepalais jaučiuosi labai tuštutė.

Gal kam reikia chanel chance eau de parfum? :)

mm

Grįžus

Sunku grįžti į senas vėžias. Į savanorišką tremtį, karčiai saldžią namų alternatyvą, kitą veidrodžio pusę. Eligijus vakar sakė: "Keliaujam namo rytoj?". Ir jis ten nori - jau pradedu tikėti. Tik bijo. O aš tai visai nebijau :) Važiavau apdulkėjusiom, ištuštėjusiom gatvėm ir mąsčiau: nu pilka, nu ramu, bet gi mano, juk sava, tikra. Visada norėsim ten, kur mūsų nėra. Visada ten bus geriau, nei yra čia. Kvailas žmogus. 

Galvoju, o kas man bus Londonas išvažiavus iš jo? Greičiausiai, nutiks taip, kaip ir su Klaipėda. Nemėgau studijų metais, o dabar net galėčiau pasakyti, kad myliu. Blogi dalykai pasimiršta, geri - sustiprėja. Ir su šituo miestu šitaip bus. Vaikams sakysim: mūsų meilės miestas :) 

Dabar belieka neįkristi į išsikastą duobę, o apeinant ją trupančiu pakraščiu, pasidaryti pramogų. Sakiau, kad pradėsiu gyvenimą kitaip grįžus atgalios, tai taip ir darysiu :) 

O čia pakelti nuotaikai. Geros dienos.

2 savaitės*

Ką tik grįžau iš a t o s t o g ų! Gera gera vis dar jaučiant prabėgusias dvi savaites :) Siela pagaliau sušilo, nuglostyta, numyluota mylimųjų, o padrikos mintys, rodos, nurimo. Visai kaip išbaidyti paukščiai sutūpė atgal ant tvirtos medžio šakos. Aš vėl jaučiuosi rami, sava, susidėliojusi į vientisą mozaiką. Vėl turiu savo vietą pasauly.

Nesirašo visai. Geriau pažiūrėkit. Keletas fragmentų :)

myliu

mylimasis

mėgstamiausia - vėlyvis

namie - žalesnė

su Daivute

:)

spalvos/nuotaikos per atostogas

Kalvarijų vienas

Danė

Durnius Žvejų bare

mano mergaitės

su mylima prie mylimos

* kai gera.

mm.