10 spalio, 2010

Chemijos nevykstančios reakcijos, tik viena

...spalio vidurys: basa, plonu rūbu apsirengusi, mėgaujuosi rudeninės saulės voniomis. 1:0 Anglijos naudai.

Čia labai lengva pamiršti galvoti, progresuoti, tobulėti. Įsisupti į grublėtą kokoną ir matyti tik jo neoninį pilkumą giliai pasislėpus. Raminančios, bukinančios dienos. Susiaurėti iki plyšio tarp tvoros pagaliukų ir vėliau neskausmingai pralįsti. Kaip baltam, nepripaišytam lapui pro jį, ištrynus visas gyvenimo spalvas. "O kas tos gyvenimo spalvos?", - klaustų bendradarbis agurko dėliotojas ant bulkos iš fabriko. Lenkas, greičiausiai. "Oooo, tai neapibūdinama, būtina patirti, kad žinotum" - atsakytų mano senoji aš. Tada ilgai šypsotųsi, o nueidama  greičiausiai sudainuotų ka nors iš Džeimso Brauno repertuaro.

Kitą dieną į kavinę atėjo Mr. E su draugu. Stebėjau jį ir visa širdimi džiaugiausi, jog jis mano. Kol kitos cheminės reakcijos nevyksta, tol šita kaip niekad stipriai sproginėjanti mano viduje. Ir jis dažnai sako, jog mane myli. Žinau. Šypt. Myliu tave irgi!

mm

4 komentarai:

  1. kažkodėl panorau su Jumis pasidalinti šituo gėriu:
    http://www.youtube.com/watch?v=tM0sTNtWDiI

    taip paprasta, bet TAIP tobula :]

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, labai nuotaiką pakeliantis kūrinukas :) Beje, Greta, aš esu tu ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Airina, o man tavo plaukai labai gražūs :)

    AtsakytiPanaikinti