Citrinų metamorfozės

Tai smulkmenos gyvenimą daro prasmingą...

Kartą Mr. E. į svečius atsinešė citrinų. Didelių, sultingų citrinų. Tokių negalima iš karto kišti po peiliu - pagalvojau tik kitą dieną, o aną su jomis elgėmės įprastai: gal citrininės arbatos išsivirkim? Arba išspauskim jas visas ant rausvos žuvies? Nesuvalgysim visų, neškis atgal... - ir visaip kitaip įprastai su jomis elgėmės. Nesijuok, aš tikrai skiriu šį rašinį citrinoms. Atsidedu vieną vakaro valandą įrašui apie tris sultingas citrinas. Tiksliau, tik dvi, kitos lemtį papasakosiu netrukus.

Taip ir liko trys sodriai geltonos maišelyje. Iš pradžių nerūpestingai padėtos žemutinėje lentynoje. Tada, lyg pajutus sąžinės graužatį, kad nerodau pagarbos maistui, pakėliau jas ant stalo. Dar po kurio laiko išėmiau iš plastikinio maišelio ir padėjau į stalo vidurį. Akimirką pajutau norą su jomis pasielgti kaip nors teisingai: išspausti citrininiam šerbetui arba iškepti citrinų pyragą. Domėjausi ir vieno, ir kito gamyba. Atsakingai ir kruopščiai skaičiau receptus...

Šią akimirką jau žinau, kaip jas įprasminsiu: suraikysiu riekutėmis ir paliksiu džiūti. Sėklas išimsiu ir subrandinsiu. Kitą dieną būtinai nusipirksiu žemių ir vazonėlį (prieš tai pasiskaitysiu kokios dirvos reikia citrinos augalui) ir atidžiai išrinksiu derantį kaspiną citrinų riekutėms pakabinti virš palangės. Trečiąją citriną tvarkingai nulupau iš suvalgiau.

Stebiu save iš šalies ir stebiuosi. Ne globalūs dalykai gyvenimą daro prasmingą...

Labanakt,

mm