Literatūra

Man patinka žodžiai - turbūt jau šitai jums pasakojau. Ir patinka, kaip jie atrodo. Dar mėgstu, kaip jie skamba arba tyli, o stilistiką (nepaisant tos gėdos po septyneto, gauto iš Šukio egzamino ketvirtam kurse) visiškai mielai išstudijuočiau įgyti antram bakalaurui. Taip, šią akimirką, 21:32 Londono laiku, aš norėčiau studijuoti lietuvių literatūrą. Senajame VU, kur kvepia bohemišku pelėsiu, o auditorijose, su nusilupinėjusiais gelsvais dažais nuo sienų, tvyro studentiškas idealizmas. Tada, tikriausiai, prisiversčiau iki galo perskaityti kadaise skaityti mestas knygas, nebebijočiau nei "Šimto metų vienetvės", nei  "Vargdienių" ir profilaktiškai dejuočiau, jog per savaitglį  reikia perskaityti 3000 puslapių.. Kaip saldžiai tai skamba mano galvoj, kad jūs įsivaizduotumėt... Noriu studijuoti ir vėl! Vėl pilnėti žiniomis, sunkėti žodžių konstukcijomis ir kaupiant sklandžių minčių arsenalą, jaustis išprusus. (Šiandien, į langą spiginant saulei, prisiminiau kaip lygiai prieš metus kankinausi lipdydama paskutiniuosius bakalaurinio sakinius. Parašiau niekalą - labai stengiausi).

Ar norėčiau būti rašytoja? Čia tas pat kas žurnalistika. Arba būni žurnalistu, arba ne. Arba rašai knygą, arba nerašai. Aš per daug nepastovi (šį gyvenimą). Kas paliktų gerą komentarą apie knygą, kurios pirmas skyrius prigrūstas simbolių, antras - salsvai romantiškas, trečias apskritai absurdiškas, o ketvirtas tiesiog nepabaigtas, nes berašnat imi nekęsti savo rašymo stiliaus/-ių. Tas pats vyksta su rašymu į B'UK (ar sakiau, kad rašeu* į žurnalą?) Vieną dieną įdomu, kitą - ne. Dar užaugsiu, matyt, arba ne, žinoma.

* žodis, kuris reiškia arba esamąjį laiką, arba būtajį kartinį - dar nesu tikra, ties kuriuo apsistoti.

Labanakt,

mm.

Su saule

Dienos šyla, apatiška nuotaika, rodos, tirpsta ir aš jau gėriau frappuccino su ledukais. Naujasis  resepšionistės darbas intensyvus ir netgi patinka (ar turiu kitą pasirinkimą išskyrus skambutį į nemokamą Tiesą vėl simuliuoti žurnalistiką?). Šią akimirką mieliau karpyčiau konfeti rutuliukus iš spalvoto popieriaus, jei tik už tai kas nors duotų nemokamus namus ir saldainių. Arba, atsirėmusi į geltono namo sieną dainuočiau apie laiką už vaivorykštės. Arba arba...grįžčiau į septynioliktuosius savo metus tiesiog gyventi gerai. Už dyką.

Visą likusią (= netikusią) teksto dalį ištryniau. Verčiau eikim džiaugits saule :)

Šypsausi ir dalinuosi šiluma, kurios tiek daug sulaukiu iš jūsų. Ačiū.

mm

Ūminis pozityvizmas

Šnopuoja į mano kelius įsikniaubęs, kartais nusišypsantis, kartais įtraukdamas seilę, tystančią iš saldų sapną gromuliuojančios burnelės. Visą save atiduoti jam norisi. Knarkteli. Mūkteli. Myliu tokį ir visokį kitokį.

Kepiau jam tortą dvidešimtketurių metų proga.

Šventė truko 14 minučių. Tada mes ėjom miegoti, nes ryt reikėjo į darbus. Ar galėsim dar pakartoti? Šiemet.