Bėda ta, kad aš nemoku daryti daugybės dalykų vienu metu, o darau, o noriu daryti viską. Tvarkaraštis čia būtų idealus "reikalų tvarkytojas", tik klausimas, kiek ilgai taip ištverčiau. Mano prigimtis - chaotiška, o tėtis visad mokė tvarkos bei racionalumo. Myliu savo tėtį.
Šiandien spontaniškai pasakiau "i like you" ir man pasidarė labai gera. Ne taip sakiau, kaip dažniausiai sakau Mr. E., bet sakiau nuoširdžiai. Ir tikrai, kam nutylėti geras emocijas, jeigu jas pasidalinus, ir vienas, ir kitas liks laimingas/patenkintas/šypsosis?.. šypt.
Taip, skirtingi žmonės verčia būti/jaustis skirtingai. Dabar jau galiu užtikrintai pritarti šiai minčiai: man labiausiai patinka tie, su kuriais galima būti dvejopai: ir labai rimtai, ir labai ne (gudrumas ir humoro jausmas - dvi pagrindinės savybės, kurios verčia įsimylėti). Iš kitos perspektyvos - jau seniai kvailiojau. Suaugėliško gyvenimo realybė rambina (nuo žodžio rambėti) (nėra tokio žodžio, žinau, bet šiuo atveju, čia jis labai tinka). šypt vėl.
Let's do something craŽy?
Ponas cinikas V. man sakė: humoro jausmo supratimas/turėjimas rodo žmogaus intelektą. Taip, gali būti. Vadinasi, mano intelektui šioj vietoj dar yra kur augti, nes dievaži, kartais tikrai negaliu nereaguoti į "juoku paremtas pašaipas". Gal aš per daug egocentriška? O gal per daug save myliu? Rūta, o tu žinai, kaip čia yra? Bet iš tikro, tai man truputį vienodai. Baisu, kaip greitai "svarbu kiekvieno nuomonė" gali pasikeisti "svarbi tik keletos". Džiaugtis reiktų, bet vis tiek baisoka.
 | |
| ką matote paveikslėlyje, gerb. paciente?/ olandų mėsinis, autorius - kaspars |
Kol kas tiek.
mm
