Mūsų nuostabioji atostoga! (II dalis)

...pamiršau pridurti, tą pačią naktį (Pisos, jazzų ir parduotuvių, veikiančių iki vidurnakčio) dar spėjom nukeliauti iki prieplaukos. Ten prisižiūrėjom įvairiausių laivelių ir laivų. Visus aptarėm, visus baltai išpavydėjom, į kitus (kaip nuotraukoj) dar ilgai ilgai spoksojom skaičiuodami, kuo reikėtų gyvenime užsiimti, kad tokią išgalėtumėm įsigyti...

Penktąją dieną La Spezijos nuotykis pamažu baigėsi. Dar pašmirinėjom po Riomaggiorę, pasimaudėm paskutinį sykį (spėjau gauti nediduką šilumos smūgį) ir vakarop iškeliavom į Mestrę - miestuką, šalia Venecijos. Šioje kelionės dalyje mus ištiko nuotykis (aš taip ir tikėjausi, kad jų nutiks su traukiniais). Nuvažiuoti iki Mestres turėjom dviem traukiniais. Pasikeitimas turėjo įvykti Milane. Ir ką jūs manot? Mūsų traukinys, visą laiką važiavęs pavyzdingai ir tik priešpaskutinėje stotelėje išvažiuoti pavėlavęs dvi minutes, į galutinę, mūsų stotelę, pavėlavo lygiai 15 minučių, būtent tiek, kiek mums buvo skirta persėsti į kitą traukinį. :) Matydami, kad jau labai riesta, iš galinio vagono prasibrovėm iki priekio, užlindom pirmos klasės keliaiviams už nosių ir vos tik atsidarė durys, šovėm kaip kulkos į traukinį, bet... :) Tas jausmas, kaip prieš pat nosį nuvažiuoja traukinys yra saldus :)) Nieko baisaus, mes ir neskubėjom. Susiradę "Customer care" paaiškinom situaciją, moteriškė uždėjo štampą ir bilietą pratęsė ateinančiai kelionei už valandos. Tada riedėjom dar dvi valandas ir Mestrėje buvom apie dvyliktą. Viešbutyje tik pernakvojome ir ryte su visom kuprinėm jau traukėm į Veneciją (šeštoji diena)...

Venecijos menas. Jei per stiklo atspindį nesimato, tai ten užpakalio menas :)

Šventos Marijos Bazilika, iki kurios Venecijos labirintais keliavom apie valandą. Neįmanoma, kaip ten painu tarp tų kanalų!

Šv. Markaus aikštė

Markaus katedra

Tilteliai tilčiukai... Tik nusuk į kokią gatvelę ne ten ir atsidursi spąstuose - vien vanduo, o praėjimo nėra

Venecijoje daugybė mielų jaukių parduotuvėlių, kur pardavinėja keramikos, žymioje stiklo dirbinius, įvairius meno kūrinius ir pan. Taip pat daug antikvariatų, kaip šis.

Dabar darant išvadą, Venecija buvo tikriausiai labiausiai nenusisekusi mūsų kelionės dalis. Ten labiausiai pavargom, nes teko tampytis kuprines, buvo labai karšta ir daug žmonių - neprasibrausi. O norėdami būti gudresni ir aplenkti minias, dažnu atveju nueidavom visai ne ten, kur norėjosi :) Taip klaidžiojom ir neskaičiavom kartų, kiek pasiklydom. Į Veneciją reikia važiuoti kupiniems jėgų (nes daug ėjimo, o pati sala tikrai nemaža), be nešulių ir tikrai ne vasaros vidury :) 

Kai jau nusprendėm savo ekskursiją baigti, po keletos žmonių sekimų su lagaminais ir neaiškių rodyklių paisymo, visai netikėtai atradom traukinių stotį, iš kurios, užkrimtus po gabaliuką picos, jau traukėm į Veroną.

O Verona, nuostabus mieste! Apie septintą, susiskambinus su viešbutuko (tiksliau butuko) savininke, įsikūrėme savo naujuose namuose, išsitraukėm savo "going out" rūbus (šiuo atveju turėjau tik sijoną, o apie palaidinę, derančią prie jo bei didelio karščio, nepagalvojau). Įsikūrę viešbutukyje išėjom į miestą. Nukakom į "liemenėlių aikštę :)) " - Piazza Bra, kurios nuotraukos, kažkaip neturim, gal per daug susižavėję buvom, kad prisimintumėm?

Google nuotraukos

vienintelė netikus nuotrauka su Veronos arena, kurioje tą vakarą vyko Aida :)

Tada nužingsniavom į Castelvečio - viduramžių pilį su didžiuliu, vis dar veikiančiu tiltu.

 

Nužingsniavom ir iki Džiulietos balkonėlio, kuris, deja, buvo užrakintas (?). Tada vėl ėjom ir ėjom ir vis dūsavau ir žavėjausi švariu, elegantišku, stilingu ir didingu miestu. Norėčiau ten gyventi! :)

Kavinės staliukas

Veronos katedra

žavingi namukai šalia jos

Vakare pakutinį kartą apžiūrėjom miestą turistiniu autobusiuku (Eligėlis labai norėjo :) ir ryte jau keliavom namo. Beje, Italijoj radom savo svajonių automobilius:

Tai tiek. Pasaka pasibaigė, einam dirbt ;)
mm