29 birželio, 2012

Per pertrauką apie dalykus ir gimtadienį


Rašau vogčiomis. Darbe. Turiu pasakyti, kad striukas rašymas žinioms baigia išmušti visas mano spalvotas raidžių mūzas. Net rašydama čia, į savo terapiją, kur anksčiau užsukdavau išsilieti, vis trukčioju. Per tą mėnesį spėjau išmokti nupiepusios pastraipos tekstą tikrinti n kartų ir dabar visai fu, net nebemoku rašyti ne mechaniškai.

Bet štai, šiandien penktadienis ir aš sau leidžiu pagudrauti. Tą, beje, šitoj įstaigoj daro visi. Žinių redaktorei pasakiau, kad esu labai užsiėmusi savais reikalais ir tikrai tikrai labai stipriai negaliu, nors iš visos širdies apgailestauju, prisijungti prie darbo žiniose. Taigi šiandien aš nustoju būti asiliuku ir virstu į savim patenkintą kumelį. Ar kumelę... Arba geriau – ožką.

Tikriausiai mažai belikę tokių dvidešimtpenkiamečių, kurie vis dar taip stipriai būtų įsimylėję vasarą. Kartą šią savaitę buvo mano gimimo diena. Pirmą sykį tokia darbinga ir taip nedaug skirta savo mylimiesiems. Visą dieną dirbau, po to organizavau salsą, tada skubėjau valgyti gimtadienio blynų ir net nespėjus jiems atšalti važiavau namo. Iš bendradarbių gavau žuvelę su žole į akvariumą vietoj gėlių (akvariumo niekada neturėjau, todėl Monikitą – iš anksto pakrikštytą žuvį – priglaudžiau į bendrą žuvinyką žinių redakcijoj).

Vis dėlto, turiu dirbti, visokių protingų žodžių dar reikia prigalvoti. Dar turiu keletą neišsakytų minčių terapijai, todėl grįšiu vėliau kitą kartą (ties 8:85 skamba mano normalus balsas, tik žinių vedėja tekstą suklydo ;))

mm


1 komentaras:

  1. taigi, sveikinu, pavėluotai, bet vistiek sveikinu su gimtadieniu!

    AtsakytiPanaikinti