09 birželio, 2012

Dirbti žurnaliste. Iš tikro.

...smagu grįžti į savo rožiniai pastelinę terapiją. Pasikalbėkim.

Dirbu žurnaliste. V i s  d ė l t o. O dar visai neseniai čia (paskutinė pastraipa) guodžiausi, kad jos bijau, nepatinka, nenoriu. Šokau tiesiai ant piktosios meškos - į žinias! Į labiausią šių dienų žurnalistiką, kokia tik gali bebūti. Kurdama reportažus vadovaujuosi nuojauta, nes teorijos mano galvoje neliko, o gal ir niekad nebuvo susikaupę. Kepu produktą nežinodama jo recepto. Maždaug... Net televizoriaus neturiu Panoramai pažiūrėti, kad būtų iš ko pasimokyti, nes dievaži, aš niekada nesiklausau teksto struktūros žiūrėdama reportažą. Kaip baisu.

O šiaip darbas nesunkus: ateini devintą ryte, prasitrini valandą nieko neveikiant, tada kur nors vėluoji, grįžus grobuoniškai leki į montažinę žiūrėti prifilmuotos medžiagos (kadangi vietos nedaug, galimas daiktas, kad kažkas kitas užims darbo vietą ir teks laukti dar galiuką...), tada nerviniesi kurdama tekstą pagal pašnekovų prikalbėtas "filosofijas", žinoma, nespėji pavalgyti pietų, tau nukrenta du taip saugomi kilogramai, vakare pareini namo ir jau nieko nebesinori... Ai, dar kuriu autorinę laidą apie nebenoriuminėtinesjaubloga žaidynes. Irgi nežinau, kaip ji apskritai pavyksta, nes tenka būti ir reportere, ir operatoriaus režisiere, ir pati sau redaktorė.

Iššūkiai. Man patinka iššūkiai. Iš žinių ketinu išeiti tada, kai padarysiu tobulą reportažą per trumpiausiai įmanomą laiką. Tokią štai užduotį užsibrėžiau. bet neilgiau kaip iki vasaros pabaigos... tššš... :)


mm

4 komentarai:

  1. Taigi džiugu skaityti įrašus, kai kas nors artėja prie tikslo. Sveikinu įšokus į kelią :}

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dovile, kaži ar tai mano tikslas :) Aišku, smagu va, gavus pažymėjimą, kad aš dabar beveik VIP žmogus Šiauliuose :)))) bet tai tik tiek...

      Monika

      Panaikinti
  2. Žinai, supratau, kad be proto noriu tokio darbo. Dieve, kaip gera turi būti rašyti.. Tik bijau, kad iki šiol buvęs hobiu, rašymas, jei tai taps darbu, pradės slėgti ir nebeteiks tiek džiaugsmo, kiek iš jo gaunu dabar. :) Iš tiesų turi nuostabų darbą :) O žaidynės bet kokiu atveju praeis, ateis kiti nervinantys projektai :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Miela Kotryna, esi teisi sakydama: rašymas, tapęs darbu, nebeteikia tiek džiaugsmo, kiek jis teikia užsiimant juo kaip hobiu :) Tačiau slegia nevisada. Iš esmės tik tais atvejais, kai nežinai kaip/ką rašyti, bet parašyti reikia.

      Ir dar, kodėl abi komentavusios žavitės tuo, ką dirbu, gi rašiau, koks tas darbas "varginantis" :DD

      Panaikinti