10 balandžio, 2011

Literatūra

Man patinka žodžiai - turbūt jau šitai jums pasakojau. Ir patinka, kaip jie atrodo. Dar mėgstu, kaip jie skamba arba tyli, o stilistiką (nepaisant tos gėdos po septyneto, gauto iš Šukio egzamino ketvirtam kurse) visiškai mielai išstudijuočiau įgyti antram bakalaurui. Taip, šią akimirką, 21:32 Londono laiku, aš norėčiau studijuoti lietuvių literatūrą. Senajame VU, kur kvepia bohemišku pelėsiu, o auditorijose, su nusilupinėjusiais gelsvais dažais nuo sienų, tvyro studentiškas idealizmas. Tada, tikriausiai, prisiversčiau iki galo perskaityti kadaise skaityti mestas knygas, nebebijočiau nei "Šimto metų vienetvės", nei  "Vargdienių" ir profilaktiškai dejuočiau, jog per savaitglį  reikia perskaityti 3000 puslapių.. Kaip saldžiai tai skamba mano galvoj, kad jūs įsivaizduotumėt... Noriu studijuoti ir vėl! Vėl pilnėti žiniomis, sunkėti žodžių konstukcijomis ir kaupiant sklandžių minčių arsenalą, jaustis išprusus. (Šiandien, į langą spiginant saulei, prisiminiau kaip lygiai prieš metus kankinausi lipdydama paskutiniuosius bakalaurinio sakinius. Parašiau niekalą - labai stengiausi).

Ar norėčiau būti rašytoja? Čia tas pat kas žurnalistika. Arba būni žurnalistu, arba ne. Arba rašai knygą, arba nerašai. Aš per daug nepastovi (šį gyvenimą). Kas paliktų gerą komentarą apie knygą, kurios pirmas skyrius prigrūstas simbolių, antras - salsvai romantiškas, trečias apskritai absurdiškas, o ketvirtas tiesiog nepabaigtas, nes berašnat imi nekęsti savo rašymo stiliaus/-ių. Tas pats vyksta su rašymu į B'UK (ar sakiau, kad rašeu* į žurnalą?) Vieną dieną įdomu, kitą - ne. Dar užaugsiu, matyt, arba ne, žinoma.

* žodis, kuris reiškia arba esamąjį laiką, arba būtajį kartinį - dar nesu tikra, ties kuriuo apsistoti.

Labanakt,

mm.

1 komentaras:

  1. Hey, aš irgi totally noriu knygą parašyt, nu ir gal ją pradėsiu rašyt kai tipo gausiu tą tipo diplomą tipo.

    Aišku daug geriau būtų kokius metus ar du rašyt blogą angliškai ir po to bandyt pavaryt anglišką prozą - vis tiek, net jei niekas jos nepirks, tikėtina, kad tokią rašliavą perskaitytų daugiau žmonių nei lietuvišką (a.k.a. vienas žmogus, a.k.a. mama, nes nepakanka, kad ir taip mažai lietuvių, tai dar ir skaito kas septintas, o kadangi neturim literatūros tradicijų, tai lietuvių knygas skaito apskritai tik filologai, nes aš tai jų tikrai neskaitau).

    AtsakytiPanaikinti