Meduolių kvapui sklaidantis arba LT skirtingomis akimis

Vakar kaimynas vokietis kepė meduolius. Prieš tai pasiguodė, kad parduotuvėje neradus vanilinio cukraus, jam teko pačiam jį gamintis. Gaila nemačiau, kaip jis drožė vanilines lazdeles ir maišė jas su cukrum. Net baltą glajų ant šešiakampių žvaigždučių tepė. Kaip viskas pasibaigė - nežinau. Meduolių kvapas akimirksniui išsisklaidė...

Kai grįždavau iš Klaipėdos ir mama kepdavo varškės arba obuolių pyragą, tai kvapas tvyrodavo visame name. Valandų valandas. Jaukumo, namų kvapas. O Kalėdos kvepėdavo keptu paukščiu orkaitėj ir beržinėm malkom židiny. Kai su Eligijum prakalbau apie Kalėdų svarbą, jis turėjo kitokią, nei mano, nuomonę. Bandydama paaiškinti, kodėl man šita šventė svarbi ir kaip apmaudu, kad šiais metais ji nebus tokia, kokia būna visad, nesusilaikiau - apsipyliau ašarom. Tada Mr. E. atsisėdo arčiau manęs ir mes pradėjom kalbėtis. Aš verkiau, o jis mane guodė. Pokalbis apie Kalėdas išsiplėtė iki dviejų gyvenimų Anglijoje ir Lietuvoje: pliusai ir minusai arba Eligijus atstovauja Lietuvą puolančiųjų pusę, Monika - ginančiųjų. Kalbėjom ilgai. Jis, vis priglausdamas savo galvelę prie mano krūtinės, dėliojo prieš argumentus, aš, karts nuo karto išsipūsdama nosį, bandžiau juos atkirsti. Vokietis kepė meduolius...

Viskas paprasta. Mes Lietuvą įsivaizduojam skirtingai. Mr. E. į ją žvelgia plačiu žvilgniu: mato politinę sistemą, socialinį gyvenimą, varganą ekonomiką. Save Lietuvos kontekste projektuoja kaip vieną vienetą, kuris pats nuo nulio viską kuria ir kuria sunkiai, nes uždirba tiek, kiek ir daugelis statistinių lietuvaičių. Vos užtenka pinigų mokesčiams, o visavertiškam gyvenimui, nors ir vidutiniam - ne. Jis nesutinka su bet kokia tėvų/kitų žmonių parama, netiki "iš dangaus" paveldėtu butu ar atiduota mašina... Monika į gimtinę žiūri siaurai: nemato visuomeninio gyvenimo, o tik savo žmones. Nemano, kad gyvenimą teks susikurti nuo nulio, nes visada matė, kaip seneliai padėdavo tėvams, pati iš jų visada sulaukdavo paramos. Negalvoja, kad bus sunku susirasti darbą, nes turi specifinę specialybę (Mr. E - kol kas ne), neįsivaizduoja, kad gyvens taip biednai, kaip įsivaizduoja Eligijus... Vat ir visas skirtumas.

Vakar supratau: Eligijus yra vyras - racionalusis, savarankiškasis pagrindas. Aš - emocionalioji, priklausoma pridėtinė vertė. Visiškai pasitikiu savo E. ir žinau, kad niekur kitur nebūsiu taip laiminga, kaip šalia jo. Nes jau užaugau. Bambagyslė seniai turėjo sunykti..

O čia Kalėdinei nuotaikai sužadinti :) 

Jūsų mm (tokios spalvos mano nagai šiandien) :)