Prie manęs stovėjo indas (o gal pakistanietis, gal bangladešis).Visas tamsus ir plaukuotas. Barzdos pėdsakas matėsi ne tik ant skruostikaulių, bet ir visiškai arti akies, gal koks pusantro centimetro. Ir ausys jo buvo apžėlusios. Negražus ir net nemalonus žiūrėti. Važiavau metro šalia jo ir mąsčiau: ar kada anksčiau galėjau pagalvoti, nors minties briaunele, akimirkos krašteliu, kad kažkada savo gyvenime "prisiliesiu" prie tiek daug Azijos: iš arti pamatysiu, bendrausiu su tenykščiais žmonėmis, susidursiu, bandysiu suprasti jų mentalitetą, valgysiu jų maistą, stebėsiuos tradicijom. Esu tikra, čia gyvenantys azijiečiai yra labai suniveliuoti Londono ir tai, ką matau kas dieną, nėra visiškai tikra, bet unikalumo likę... Įdomu. Apie greta stovėjusią lietuvę nėra ko pasakoti, gal tik tiek, kad ji buvo su rūžava striuke ir sportbačiais.
Važiavau iš kito savo darbo. Prieš keletą savaičių įsidarbinau vienoj agentūroj, kuri "skolina" darbo jėgą jos reikiančiom kompanijom. Kaip mat buvau paskolinta (kažkaip absurdiškai skamba, bet šitame žodyje nėra nieko žeminančio). Dirbau pačiame Londono centre, Banke, (priminkite, kad kada nors papasakočiau apie Banko rajoną...), privačiame klube su visais tais snobiškai atrodančiais padavėjais ir dar labesniais jų svečiais, mažyčiais sumuštinukais (canape) ir daugybe besitaškančio šampano (tikro, žinoma). Dirbau drabužinėje (cloakroom), sutikinėjau svečius, falšyvai šypsojausi, kabinau jų paltus ant pakabų ir akimirkom pagalvodavau: "Gyvenimas nebe toks".
Jis tikrai labai nebe toks. Pasislėpusi po pūkuotu šaliku, mamos megztu, eidama per šąlančią gatvę, valgydama pūstą bandelė su 11 E (suskaičiavau), pirkdama kaklaraištį naujai pamainai, klausydamasi besikalbančių britų, važiuodama metro (...) vis pajuntu save mąstant: "Gyvenimas nebe toks". Dinamiškas, ieškantis savos kokybės. Ant nuolatinių ieškojimų ir bandymų eskalatoriaus. Būnant per daug maloniai svetimiems žmonėms ir tolimai saviems... Namai namučiai, grįžtu pas jus kitą mėnesį! Į seną savo gyvenimą.
-------
Ir kodėl man nebepavyksta niekas gražaus? Mr. E. rytais sako, kad aš graži. Ir tebūnie rytais aš graži! Ir myliu Tave, Jus, mano pasiilgtieji...
mm
Važiavau iš kito savo darbo. Prieš keletą savaičių įsidarbinau vienoj agentūroj, kuri "skolina" darbo jėgą jos reikiančiom kompanijom. Kaip mat buvau paskolinta (kažkaip absurdiškai skamba, bet šitame žodyje nėra nieko žeminančio). Dirbau pačiame Londono centre, Banke, (priminkite, kad kada nors papasakočiau apie Banko rajoną...), privačiame klube su visais tais snobiškai atrodančiais padavėjais ir dar labesniais jų svečiais, mažyčiais sumuštinukais (canape) ir daugybe besitaškančio šampano (tikro, žinoma). Dirbau drabužinėje (cloakroom), sutikinėjau svečius, falšyvai šypsojausi, kabinau jų paltus ant pakabų ir akimirkom pagalvodavau: "Gyvenimas nebe toks".
Jis tikrai labai nebe toks. Pasislėpusi po pūkuotu šaliku, mamos megztu, eidama per šąlančią gatvę, valgydama pūstą bandelė su 11 E (suskaičiavau), pirkdama kaklaraištį naujai pamainai, klausydamasi besikalbančių britų, važiuodama metro (...) vis pajuntu save mąstant: "Gyvenimas nebe toks". Dinamiškas, ieškantis savos kokybės. Ant nuolatinių ieškojimų ir bandymų eskalatoriaus. Būnant per daug maloniai svetimiems žmonėms ir tolimai saviems... Namai namučiai, grįžtu pas jus kitą mėnesį! Į seną savo gyvenimą.
-------
Ir kodėl man nebepavyksta niekas gražaus? Mr. E. rytais sako, kad aš graži. Ir tebūnie rytais aš graži! Ir myliu Tave, Jus, mano pasiilgtieji...
mm
Et...pesimistiskai kazkaip...
AtsakytiPanaikintiGyvenimas cia tikrai nebe toks, bet tai juk nera blogai...
Ar jau su visam grizti i Lietuva?
GinCherry, pesimistiškai tai todėl, turbūt, kad jau labai namų ilgesys kankina, o grįžtu tik dešimčiai dienų. Kaip supratau, ir pati jau UK. Londone įsikūrei? Kaip tau patinka? :)
AtsakytiPanaikintiAha, UK, bet ne Londone, o 169 km. vakarus nuo Londono - Bristolyje :)
AtsakytiPanaikintiPatinka man cia, tik truksta bendravimo, nes visgi svetima kalba neiseina bendrauti taip, kaip lietuviskai,o dar mano perfekcionizmas ir nekantrumas, labai kerta koja :)
Lietuvos dar nepasiilgau, bet cia esu tik pora menesiu :) Pasiilgau seimos, kai kuriu zmoniu ir zinoma to,kad LT lengviau bendrauti...Bet sitam tereikia laiko :)
GinCerry, prisimink savo blogą :) nors nusprendei ten neberašyti, bet išsikalbėti ta vieta labai tinkama.
AtsakytiPanaikintiAnonimiskas, bandysiu :)
AtsakytiPanaikintiKad ir kaip bebūtų, paskutiniu metu mąstau, kad negalima gyvent laukimu kažko. GYVENT reikia DABAR. Ir jeigu dabar nėra malonu šypsotis svetimiems, nedaryk to vardan to, kad nusipirktum dar vieną bandelę su E... Žinau, kaip norisi dar ir dar kažko. Bet turi nutikti kas nors gražaus kasdien, kad būtų bent miela prabust rytais... Užsiciklinimas - žudikas... J.
AtsakytiPanaikintiJ., labai teisingai mąstai. Ir aš galvoju, kad gyventi reikia dabar. Tik kartais tas dabar nesugeba įsisprausti tarp "turiu padaryti tą" ir "privalau padaryti kitą". Viena vertus, kurių galų stengtis? Kita - jei nesistengsi vis tiek nebūsi patenkintas tik ne gyvenimu - savim. O tai, manau, yra baisiau. Toks tas suaugusiųjų pasaulis...
AtsakytiPanaikinti