25 rugpjūčio, 2010

Viskas versus Viskas

Valgau juodą duoną su storu česnakinės varškės sluoksniu. Cukrumi persaldintas angliškas maistas jau stringa gerklėje. Norisi kmynų.

Gyvenu gerai, ačiū. Dangus vis dažniau niaukstosi, aš vis labiau naudoju skėtį už keturis pinigus ir galvoju apie esmines gyvenimo vertybes. Kuriasi liberali opozicija.

Santykiai su žmonėmis. Žmogumi. Kol kas čia man svarbus tik vienas, ir jau bemaž vienodai, kad praėjus šešiom savaitėm, mano aplinkoje daugiau nėra su kuo pasikalbėti. Prieš porą metų šitai suvokusi būčiau puolusi į gilų liūdesį, o šiandien puikiai tvarkausi viena. 

Verčiau neprisiminti, jog trūksta šeimos, mylimų draugių, bendraminčių, galvojančių taip pat, žmonių, kuriais tiesiog žaviesi ir be priežasties nori apkabinti, tų, su kuriais paprasčiausia gera nieko neveikti ir anų, iš kurių norisi mokytis arba tiesiog klausytis ir stebėtis jų išmintim. "Senus žmones keičia nauji" - naujų nėra. Beviltiškoj akimirkoj nusišypsau:

Viskas versus Viskas. Arba jie, arba tu. Arba emocijos, arba savarankiškumas. Arba "šiltnamio sąlygos", arba stora užgrūdinta oda. Arba... pasakos arba Gyvenimas. Užauk jau.

Gyvenu gerai, ačiū. Aš tik jūsų pasiilgau...


mm



3 komentarai:

  1. Svarbiausia, kad gyveni gerai :) Laikykis taip ir toliau ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Arba pasakiškas gyvenimas, arba gyvenimiškos pasakos. :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. GinCherry, ačiū :)
    Airina, tu teisi, bet kol kas nei vienas, nei kitas variantas neįgyvendinamas. Kol kas :)

    AtsakytiPanaikinti