Spalva: mėlyna šviesiai

Visada buvau pastabi trims dalykams: formoms, kvapams ir spalvoms, kitaip - vieniems svarbiausių gyvenimo prieskonių. Mėgstu švelniai, kartais rūgščiai, dažnai - gerokai salstelėjusiai, bet visada lengvai ir su polėkiu...

Šiandien - apie spalvas. Ilgą laiką mėgau cinamono, pieno, samanų, žemės atspalvius. Sodrius ar prislopintus - visus. Gal dėl to, kad mano mama visad teikė pirmenybę šioms spalvoms: dažo plaukus rudai, rengiasi irgi taip pat, net kvepinasi kvepalais, iš rudų buteliukų! Perėmiau jos skonį (o, kaip apsalo širdis pagalvojus apie degintą cukrų...)

Šiandien abi juokiamės vis dažniau linkstančios prie mėlyno kolorito. Vasara norisi gaivos. Bet esu tikra, kad atšalus vėl norėsis įsisupti į kažką rusvo, kažką labiau avelės purumo, o kol kas - tebūnie dangaus, lietaus, upių pastelės.

Mano spalvines metamorfozes labai gerai iliustruoja vienos vokietės virtuvės transformacija:

Gaivu..

O aš į savo naująjį gyvenimą pasiėmiau tik šitą, draugės dovanotą:

gera rašyti švelniai...

Iki susitikimo kitąkart.

mm