Labai puikus pirmadienis

Šiandien sužinojau labai džiugią žinią - rugpjūtį aš ir vėl galiu sau leisti gyventi palei vėją. Tai reiškia, kad paskutinįjį vasaros mėnesį aš gyvensiu maždaug taip, kaip noriu pati. Šypt. Gali pasirodyti, kad esu linkusi į veltėdžiavimą ir visišką nepastovumą darbuose, bet man (juk) jaunystė. Kad jau atsirado proga - tai imu. 

Dar visai neseniai norėjau raštyti, kad gyventi pagal savo norus yra prabanga. Ja gali džiaugtis tik labai gabūs, protingi ir realistiškai galvojantys žmonės. Visiems kitiems paprastiesiems galioja taisyklė: "Ką gauni - tuo turi džiaugtis, nes gali apskritai nieko negauti". Taip ir mano tėvai galvoja. Visi vyresni žmonės taip galvoja. O tie, kurių galvose vis dar plevena lengvutis brizas, sako atvirkščiai - nebijok būti savimi, išdrįsk daryti ir t.t. Tai aš tą vieną rugpjūčio mėnesį vėl bandysiu būti drąsi.

Tadam. :)

Per pertrauką apie dalykus ir gimtadienį

Rašau vogčiomis. Darbe. Turiu pasakyti, kad striukas rašymas žinioms baigia išmušti visas mano spalvotas raidžių mūzas. Net rašydama čia, į savo terapiją, kur anksčiau užsukdavau išsilieti, vis trukčioju. Per tą mėnesį spėjau išmokti nupiepusios pastraipos tekstą tikrinti n kartų ir dabar visai fu, net nebemoku rašyti ne mechaniškai.

Bet štai, šiandien penktadienis ir aš sau leidžiu pagudrauti. Tą, beje, šitoj įstaigoj daro visi. Žinių redaktorei pasakiau, kad esu labai užsiėmusi savais reikalais ir tikrai tikrai labai stipriai negaliu, nors iš visos širdies apgailestauju, prisijungti prie darbo žiniose. Taigi šiandien aš nustoju būti asiliuku ir virstu į savim patenkintą kumelį. Ar kumelę... Arba geriau – ožką.

Tikriausiai mažai belikę tokių dvidešimtpenkiamečių, kurie vis dar taip stipriai būtų įsimylėję vasarą. Kartą šią savaitę buvo mano gimimo diena. Pirmą sykį tokia darbinga ir taip nedaug skirta savo mylimiesiems. Visą dieną dirbau, po to organizavau salsą, tada skubėjau valgyti gimtadienio blynų ir net nespėjus jiems atšalti važiavau namo. Iš bendradarbių gavau žuvelę su žole į akvariumą vietoj gėlių (akvariumo niekada neturėjau, todėl Monikitą – iš anksto pakrikštytą žuvį – priglaudžiau į bendrą žuvinyką žinių redakcijoj).

Vis dėlto, turiu dirbti, visokių protingų žodžių dar reikia prigalvoti. Dar turiu keletą neišsakytų minčių terapijai, todėl grįšiu vėliau kitą kartą (ties 8:85 skamba mano normalus balsas, tik žinių vedėja tekstą suklydo ;))

mm

Kaip sunkus, vandens pilnas balionėlis...

Būna balionėliai lengvi, kylantys į orą. Heliniai. Būna sunkūs, pilni vandens, dažnai pikto vaiko iš devinto aukšto paleisti žemyn, išsitaškyti ant šaligatvio. Aš tas antrasis. Tik nesprogstu. Ne ne ne. Neteršiant savo mylimo blogo baltų sienų nusiskundimais, pasakysiu tik tiek, kad pavargstu. Darbas žiniose man vis dar išbandymas, tik dabar jau ne kūrybine prasme, o fizine. Kažkaip pavyksta nusilakstyti. Bet va, torto šiandien davė už išeikvotas kalorijas reporteriaujant.

Kartais tekstus dailinu iki išprotėjimo. Visiško smegenų išsitrynimo. Bet ne todėl, kad many koks tai perfekcionizmo jausmas išvešėjo, aš vis dar nežinau, koks tas televizinis reportažas turi būti. Dažnai redaktorė ateina ir sako: "Nu čia gražiai parašei...", "kaip gerai pasakyta", bet šios pagyros tebūna už tai, ką parašiau truoputį suktesniu, bet visgi šablonu. Ten, o ir visur kitur, kur žinios eina greitai, veikia trafaretas. Kūrybos nebelieka. Visi reporteriai - akmenskaldžiai.

O visa kita vasara tiesiog tobula. Praėjusį kartą, aplankiusi mamą, namo važiavau dviračiu. Važiavau lėtai, uostydama ir bandydama atspėti gyvenvietės keliuko kvapus. Labiausiai kvepėjo jazminais! Ak, Dievuli, tu pats tobuliausias parfumininkas!! Tada pravažiavau pro raudonus rožynus. Kvapas ne mano mėgstamiausias, bet irgi tyras. Užuodžiau smilgynus ir besipūkuojančius topolius. Pastarieji vaikystėje man apskritai dvokdavo, bet dabar kažkuo kvepia. Dobiliukai, supjautos malkos, tas citrinomis kvepiantis baltų žiedų krūmas (juoduogis šeivamedis - ką tik pagooglinau), mažyčiai rožiniai gvazdikėliai.... Gaila, kad tie kvapai tuojau sunyks, nužydės.

Gera džiaugtis dalykais.