25 spalio, 2011

Sluoksniuotasis Bondžumbrijus

(kikena)

Šitam blogui netinka tapti nei fašion, nei kulinariniu ar dar kokiu šiais laikais madingos temos blogu. Niekada neturėjau kantrybės fotografuoti maistą - man norisi kuo greičiau jį susigrūsti į burną ir būti "nieko nežinau". Be to, nelabai mėgstu kulinariniuose bloguose prilipusios mados maistą fotografuoti truputį šone, truputį pabarsčius ko nors aplinkui ir tt. Gaminant nesijaučiu apimta polėkio, o kruopštumas, kuris reiškiasi kuriant aksesuarus, visiškai išsiverčia ir apsiverčia žemyn galva. Kitaip tariant, gaminu, nes nėra kur dėtis.

Viktorija sakė, jog lauks mano kulinarinių bandymų iš naujos receptų knygos, kurią nusipirkau praėjusį kartą. Bet tai, ką gaminau vakar, sugalvojau pati :)) Gal tik sluoksniuotos tešlos pyrago paveiksliukas iš knygos įkvepė. O buvo taip:
Eligijus iškočiojo 5 kv metrus tešlos, kurios pakraščius teko nurėžti ir padžiauti ant turėklų (nes nebebuvo kur kitur).  Neapgaudinėsiu, šitaip atrodė mano darbastalis, beveik viską pabaigus. Kočiojom su popierinio rankšliuosčio laikiklio kotu, o ten labiau kampe matosi modemas.
Kai iškepė atrodė taip. Sendintas efektas. Vidų užpildžiau garstyčiose, meduje ir majoneze marinuota vištos krūtinėle, geltona paprika, tarkuotu sūriu ir rausvu savos gamybos kokteiliniu padažu.
Iš likusios dalies tešlos iškepiau obuolių sluoksniuotį ir suktinukų su dešrelėmis. Dabar soti sėdžiu ir kikenu. 

;)

21 spalio, 2011

Panorama: penktadienis

Šiandien man labai tinka "žiūri į knygą, mato špygą" fraziologizmas. Ir gėda ir bėda - būna užėjęs visiškas išsiblaškymas. Gabrielė, pažįstama psichologė sakė, kad išsiblaškymą lemia nemėgstama veikla. Nesu tikra, bet visas bėdas suversti darbui man patinka. Nors už priekinio stalo buvau pradėjusi jaustis visai komfortabiliai,  savo laikinosios profesijos ne pa mi lau. Ne-e. Beje, kaip tik šiandien, karpydama popierius, labai stipriai galvojau "už ir prieš" grįžimą į žurnalistiką. Pritrūko laiko padaryti išvadas, todėl ore pakabinau dar vieną "nežinau" balionėlį. Štai tau jau ir du: ūminis išsiblaškymas bei lėtinis nežinojimas.

Nusipirkau kulinarijos knygą :) Šią savaitę (išskyrus šiandien, kada maisto užsisakėm į namus), stengiaus būti gera kambariokė. Šviežią maistą gaminau/gaminom beveik kiekvieną dieną. Žiū, gal ir įsitvirtins nauja rutina ir aš,  kaip be penkių minučių nauja namų šeimininkė, fotografuosiu visokius troškinius ir pyragėlius beigi publikuosiu savo bloge :) (kikena) Ir dar nusipirkau kepurę. Jums patiktų, jei parodyčiau, nes man tai patinka. Mano blogo logotipo nuotaikos :)

Šokiuose nebuvau, vakarinio makiažo nesitepiau, aukštakulnių neavėjau, pagal David Guettą kojų nekilnojau. Einu išsivalysiu dantis ir žiūrėsim holivudinę produkciją. 

Beje, kas būnat Londone, dar spėsit nueiti į penkiasdešimtpenktą Londono Filmų Festivalį. Prisižadėjau iki kol iš čia išvažiuosim, sudalyvauti kuo daugiau Londone garsių renginių. Lapkričio penktą eisim į Bonfire naktį. 

Hazel Bee  - nuo šiol mano mėgtamiausias atviručių dizaineris :)
Labos nakties

mm

20 spalio, 2011

Paukščius labiausiai mėgstu rudenį

Ima darytis šalta. Patinka. Rytais apsisuku minkštą mamos šaliką aplink ausis, kaip tai daro vietinės kitatautės (nežinau, kokį tikėjimą išpažįstą, bet slepia plaukus po skarom) ir išeinu dar neišaušus. Parėjus susisupu į chalatą ir sakau: Londono šaltis yra šaltesnis už Šiaulių. Kokius penkiolika kartų, nors termometras rodo 10... Ir temsta jau labai greitai. 

Po to karto, kai ėjau į Regents parką ieškoti Frieze art mugės (bet kurios neradau per visus šimtąšešiasdešimt hektarų, žinoma), visą savaitę galvoj sukasi rožiniai paukščiai. Tokie, tik rožiniai:

Sidabrinė gervė - kas žino tikrą jos vardą?
Protingi - reketuoja bulkos užtverdami kelią
Visi sugyvena
Regents parko paukštynas
mm