18 spalio, 2014

Kaip būti laimingam. Spalį.

Niekada nenorėjau būti didelė. Kažkuriuo momentu sugalvojau, kad suaugusi pamiršiu, kaip jausti natūralų džiugesį ir savaiminį pozityvą. Lyg tai būtų kažkas, kas "pasibaigia galioti", suėjus tam tikram metų skaičiui. Greičiausiai stebėjau suaugėlius, lyginausi su jais ir ilgainiui supratau, kad mano vaikiška laimė yra daug didesnė, daug stipresnė, nei jų. Buvau protingas vaikas. Nemokėjau matematikos, bet emocijas ir jausmus išmaniau puikiai. Šypt.

Ir tada aš užaugau, o kartu ir mano atsakomybės, rūpesčiai bei darbai. Pradėjau mokytis "neišsiskirti iš minios", "paisyti visuomenės standartų" pamokų, nes taip buvo priimta. Ėmiau save lyginti su kitais ir tai buvo pirmasis žingsnis į savaiminės laimės deficitą. Bet ne tik tai kurstė suaugėliškas melancholijas.

Užaugusi (greičiausiai tai nutiko kartu su universiteto baigimu) pamiršau svajoti, nustojau laikytis tradicijų, mano gyvenime viskas susiniveliavo. Nebeliko išeiginės suknelės, kurią rengdavausi tik į svečius, dingo ryškus skirtumas tarp savaitės ir savaitgalio, aš nebelankiau jokių popamokinių būrelių ir apskritai, kažkodėl atsisakiau tiek daug smagių dalykų, kurie mane darė laimingą. Kodėl? Nežinau. Staiga dėl nieko nebereikėjo stengtis. Trūko prasmės, tikslo, noro ir TAI darė mane nelaimingą. 

Šiandien yra spalio aštuoniolikta ir aš jaučiu, kad įprastinė rudens melancholija man nekimba. Nežinau, kiek ilgai tai truks, bet kol tai vyksta, noriu pasidalinti savo rudeninės laimės taisyklėm:

* valgyti tai, ką valgei vaikystėje: daug košių, sezoninių vaisių ir daržovių. Tada liepė mama, o dabar reikia rinktis pačiam. Saldumynai tebūnie lieka savaitgaliams ir ypatingoms progoms. Nepiknaudžiauti miltiniais patiekalais (blyneliai būdavo juk tik savaitgaliais).
* būti fiziškai aktyviam. Po darbo nesiūlau bėkti į lauką žaisti gaudynių, kvadrato, karo, lenktyvių ar futbolo... Pradžiai užteks jogos ar rudeninės talkos pas mamą/močiutę.
* būti gryname ore (išeiti pasivaikščioti po parką ar rajoną). Tegul darganotas oras negąsdina. Svarbiausia - šiltai apsirengti. Taip, kaip rengdavo mama. Šiltos kelnės, kojinės ir megztukas. 
* keisti savo požiūrį. Pasaulis nepasikeis. Keistis lieka pačiam.
* su niekuo nesilyginti. Esi toks, koks esi. Svarbiausia būti pačiu geriausiu savimi. Ir to pakanka.
* taupyti svajonių pirkiniui. Taip, mes uždirbam ir galim dalykus nusipirkti bet kada. Tačiau laukimas ir svajojimas daiktui suteikia stebuklingų galių.
* pastebėti grožį ir gėrį. Užfiksuoti. Sugerti į save. Po to dalintis.
* nekreipti dėmesio į piktą kolegą, neapkalbėti, nepykti. Geriau svajoti apie savo svajonių pirkinį :)
* daugiau daryti tai, ką mėgai daryti vaikystėje
* pasidaryti "Džiaugsmingo rudens" kalendorių. Tokį, kokį vaikystėje darydavome vasarai.
* Dažniau bendrauti su šeima, mylimaisiais ir draugais

Helsinkis


Cukriniai




Kopūstėliai
Gatvės platumas. Stokholmas



mm

4 komentarai:

  1. Mm terapija, nominavau Tave "Best blog awards" konkurse ir kviečiu užsukti klausimų!:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaip malonu! Ačiū už įvertinimą ;) Lekiu skaityti ir atsakinėti!

      Panaikinti
  2. Monika, tu man patinki. Labai labai. Toks jaukus ir mielas įrašas!! :)
    Prieš užsukant į tavo blog'ą šypsojaus. Dabar šypsausi iki dangaus.

    Apsilankyk ir pas mane! :) http://mintyselaukuose.blogspot.com/ (lauksiu :33)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. oo Dantų pasta, koks originalus tavo vardas :) Ir man labai labai malonu, kad patinku ;)

      Panaikinti