Labas pavasaris!
(padėjau šauktuką ir mano bloge nuvilnijo tuštumos aidas. Ei, ar čia dar yra kas nors? :) )
Dabar jau tikrai galiu pasakyti: aš esu metų laikai. Žiemą miegu, pavasarį nubundu, vasarą žydžiu, o rudenį sunykstu. Sudėtinga. Bet jau lengviau, nes pro atvirą langą lenda gaiva ir sako, kad jau tuoj tuoj bus šilta. Nubusdama aš vėl noriu socializuotis. Vėl domiuosi žmonėmis ir man ima reikėti bendravimo.
Kodėl su vienais žmonėmis mes būname vaivorykšte sproginėjančiom petardom, su kitais - kokone virpančiais nedrasiais drugeliais? Kodėl vieni mus verčia būti mažais vabaliukais, o kiti, norom nenorom, skatina riestis mūsų nosis? Kodėl aš nebūnu visada aš? Ir kodėl taip sunku būti natūraliai?
Nemėgstu tylių, nežiniakągalvojančių, nedrąsių, savimi nepasitikinčių personų. Bet kodėl pati tokia kartais tampu? Ir kodėl mane traukia gyvybe trykštantys, šoklieji laimės spirgučiai? Čia, matyt, taip, kaip su rudeniu ir pavasariu. Vieni kvepia pabaiga, kiti - savyje nesitveriančia visa ko pradžia.
Ar jūs mėgstate draugauti su tyleniais? O kuriais labiau žavitės? O gal ir tyleniai gali traukti?
hmm...
mm
sveika sugrįžus! ^^
AtsakytiPanaikintimanau, kad kiekvienas savaip ypatingas.. aš net nelabai taip žmonių skirstau, jei patinka, ir bendrauju. Bent man kartais sunku vien su "spirgučiais" būt, bet čia, tikriausiai, nuo pačio žmogaus būdo daug kas priklauso :)
O, neseniai buvau pagalvojus, o kur Monika :)) sunki man ši tema kaip ir Tau, nes aš esu nuotaikos žmogus. O ir tikiu, kad kiekvienas iš mūsų turi aurą, kuri arba Tave stabdo būti su tais žmonėmis šokinėjančiu kamuoliuku arba kaip tik atveria Tave. Norėčiau, kad žmonių auros būtų nuolaidesnės.
AtsakytiPanaikintiO man patinka tyleniai. Tiksliau, klauseniai. Kiek jie mano paslapčių saugo. Su jais gera išsikalbėti :) vien spirgiais pasaulis irgi nežydės :)
AtsakytiPanaikinti