25 balandžio, 2014

Paradoksai ir kiti persikai

Mano svajonių darbas, dvidešimtąjį čia buvimo mėnesį, man jau varva pro akis ir nosį, byra iš rankų ir batų padų, džiūva iš burnos, skauda per pilvą - pavargau. Mokykloje jau taip viskas veikia. Į mokslo metų pabaigą mokytojai ima virsti urzgiančiais, išbadėjusiais vilkais. Pikti, suirzę, pavargę, PERvargę, iškalbėję visus žodžius, išnaudoję visas mintis ir idėjas - tokie tušti ir nieko nebenorintys. Jau net nebesikalbam su kolege. Tylim. Kantriai laukiam, kada pagaliau ištrūksim į laisvę.

O štai asmeninėje padangėje viskas daug gražiau ir labiau. Netgi įsivaizduoju tokią vos švelnią, pasteliniai rožinę savo aurą. Po truputį atsigauna. Netgi atsirado noras kepti tortą ir sodinti svogūnus! Beliko išsitirti kraują, pavalgyti šviežios žolytės kūnui atgaivinti ir tada aš - pilname laimės komplekte. Kažkaip faina.


mm

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą