Žiedą su žibučiu ant bevardžio piršto dėviu jau antrus metus. Kaip ir metas vestuvėms... Nemaniau, kad bus taip sudėtinga jas kurti. Jau kuris laikas būnam lyg ir sutarę dėl šventės vizijos (Mr. E. ryškiai man nusileidžia - jis norėtų kuklios vakarienės šeimos rate, o aš, aišku, noriu šventės mergaitiškai, ir kadangi "mergaitėms vestuvės yra labai svarbi šventė", "kompromisas" lieka mano naudai). Bet vis tiek nejaučiu jokio bendrumo. Jausmas, lyg visose tose diskusijose ir galvojimuose, šventės džiugesys kažkur išblėso, o gal kai kurių iš mūsų ir nebuvo uždegęs...Ar liko tik pareiga? Formalumas? Nesukursiu šventės viena. Nemoku viena.
Ir aš žinau, Jis viską "nurašys" pms'ui ir pyks ant manęs, kam jums viską sakau. Bet su kuo man kalbėtis, jei jam "reikia privatumo" ir "aš galvoju emocijomis".
M.
Skaitau ir liūdna. Kuo toliau, tuo labiau jaučiu kažkokią Ne Laimę, Ne Entuziazmą, Nusivylimą.
AtsakytiPanaikintiJeigu abudu šitaip jaučiatės, atrodo vestuvės iš pareigos. Gal verta kol kas viską tiesiog pristabdyti, išsikalbėti, susikurti bendrų tikslų - svajonių dėl kurių svaigtų galva, bet ir eiti link jų. Nes jei nei vienas iš Jūsų nedega džiaugsmu, tai kam to reikia :(
Aš suprantu, kad būna ir nesusitarimų ir visą ko, bet iš įrašo atrodo viskas daug gyliau... Monika, o kur Tavo samanų sofkutė?
Vikhtorija, Samanų sofutė snaudžia, bet jau netrukus parodysiu vieną naują projektėlį. Du tiksliau, bet kitas mažesnis. Reikia sulaukti savaitgalio, kada ištrūksiu iš miesto ir galėsiu nuvykti į savo "dirbtuves" :)
PanaikintiNebūtinai labai gilu čia. Čia gali būti ir rudeniškai mergaitiška - noriuuu šventės bet bet bet nežinau kokios ir kaip. Tai tu man padaryyyk šventę. Ar ne? :) Nes jeigu jis sutinka ir tik nenori kalbėtis apie pakvietimukus ir gėlytes atlape, čia nieko tokio. Svarbu, kad pritaria. O į tą kitą pagalbą galima pasitelkti draugę/mamą/sesę. Ir visus juos nustebinti. O jie tegul užsiima savo darbais.
AtsakytiPanaikintiNeištvėriau be moralo, bet pati visai ilgai mokiausi šito supratimo, ir irgi būčiau rašius daug daug tokių įrašų, jei tik tokios būsenos norėčiau rašyti.
Viskas jums gerai, sėkmės planuojant ir svajojant. Ir jaukaus rudens - žiemos. Truputis saulės ir viskas pasirodys maloniau, m? :)
pas mane bloge turėtų būti "like" mygtukas, nes nieko kito pridurti negaliu, kaip tik "mėgstu šį komantarą". Ačiū.
Panaikintilabai gerai atsimenu savo draugės vestuves ir jos skundus, kad "Jam niekas nerūpi, viskuo turiu rūpintis aš pati". Žinai, o gal vyrai tiesiog nemoka to proceso, kaip sukurti šventę būsimai žmonai? Jis taip pat sakė, kad ir pampersų nekeis, o va tapo pačiu pavyzdingiausiu vyru ir tėvu.
AtsakytiPanaikintinagi, jei kasdienybę kuriate abudu, tai šventę gali suorganizuoti ir su draugių pagalba.
O šiaip šaunu, kad prasidėjo planavimas, ir linkiu sėkmės ir kantrybės :)
Normalu, kad vyrukams vestuvės neteikia daug džiugesio - jie trokšta, kad jos kuo greičiau ateitų ir praeitų. Todėl taviškis ir nori kuo ramesnio pasibuvimo. Bet aš irgi už mergaitiškas vestuves, už tą galimybę pabūti princese :)
AtsakytiPanaikintiKurk šventę drąsiai pagal savo svajones, o būsimasis tau mielai pagelbės :)
Sėkmės!