Šalta, bet savaitgalį prižadėjo šilumą. Plauksim baidarėm.
Tokiomis dienomis kaip ši, kai neturi jokio veiklos plano dienai įprasminti, o nuo ryto skauda pilvą, užeina ilgesys. Toks nesuprantamas... Kai užkaičiu arbatinį vandens (vasarą arbatos paprastai negeriu), suprantu, kad šis nevasariškas oras mane nemenkai liūdina. Namie vilkiu megztiniu ir mūviu kojinėm! Užėjo vasaros pabaigos neramumas, tikriausiai, toks, koks paprastai užeina tik rugpjūtį. O kadangi turiu marias laiko galvojimams, mintys nesnaudžia.
Pastebėjau, kad mėgstu tuos blogus, kurių šeimininkės dalinasi savo kasdienybe. Prideda dailiai nufotografuotų nuotraukų iš sodų, su sirpstančiom uogom, žydinčiom gėlėm, ką tik iškeptais pyragais, iš pasisedėjimų su draugėm kavinėse, prie kapučino ar late puodelių, dailių pyragėlių, po apsipirkinėjimų mažose jaukiose parduotuvėse ir pan. Kažkur skaičiau vieno kritiko nuomonę, kad tokio tipo blogais siekama kurti idilę. Kad ir sukurtą, bet skaitytojai ją mėgsta, jos nori ir vis laukia naujuose blogerių įrašuose. Bet ar tokių blogų šeimininkai iš tikrųjų taip gyvena?..
mm
Man irgi patinka tokie blogai ir vat, radau paaiškinimą kodėl :D labai svarbu man būna, kai yra daug gražių nuotraukų, gražių daiktų :) Man patinka skaityti bet ką, kas tik įkvepia, o tas bet ką tai ir būna gražu, estetiška, įdomu.
AtsakytiPanaikintiMatai, ir tavoji liūdesio arbata apsimeta idile - bent jau nuotraukose :) Aš vakar visą vakarą susikus pataluose skaičiau knygą. Žiemiška, o vasarą kažkaip net smagu - retas visgi malonumas, nes kai geras oras reikia bėgt lėkt visur :)
AtsakytiPanaikintiO šiaip pas mus visai blogai - negana viso šalčio, dar ir karštą vandenį atjungė - avarija. Tai šalta namuose kaip vėlų rudenį, vien megztinio nebeužtenka :D
prisijungiu ir aš prie kasdienybės blogų mėgėjų. Tų tokių su gražiom nuotraukom ir pasakojimais a la ką nuveikiau/ką pagaminau/kur buvau/ką veikiau/kas stebina ir kas nebe.
AtsakytiPanaikintiP.S. oj kaip vakar svajojau apie sumuštinius su paprika, bet taip ir nebenuėjau iki parduotuvės :/