22 rugsėjo, 2012

Apie Laimę

Marija paprašė, kad padėčiau parašyti paskaitai tekstą apie laimę. Sutapimas, pastaruoju metu apie ją vis pagalvodavau. 

Šita būsena per laiką surambėjo. Kažkaip nutolo nuo suaugusių žmonių ir tapo pernelyg užrietusi nosį - rafinuota, išdidi. O anksčiau juk tokia paprasta buvo! Tik pagalvokit, ką mums reikškė būti laimingais vaikystėje? Kiek laimės suteikdavo mama, grįžtanti iš darbo, o bendra šeimyninė kelionė į Palangą? Žirnių sauja iš močiutės sodo, ledų porcija, animaciniai filmai... Apskritai, šios džiugesio akimirkos tik dar labiau padarydavo mus laimingais, bet iš esmės tokie buvome nuolatos. Nelaimingais būti neturėjome priežasčių. O kaip yra dabar? Ne taip.

Psichologinė literatūra sako, kad suaugusio žmogaus laimė - sudėtinga pasiekti. Kad mes būtumėm laimingi  turime išpildyti fiziologinius poreikius, tada - jaustis saugūs, vėliau - būti socialūs (turėti draugų, mylimųjų), po to - didžiuotis, džiaugtis savimi (sulaukti pagarbos iš kitų, turėti gerą reputaciją, pripažinimą) ir galiausiai - aktualizuotis (realizuoti save - daryti tai, kas patinka, ko nori, kas įdomu) (Maslow piramidės principas). Nors vienam laipteliui klibant, "laimės laiptinė" negalima. 

Pažįstu daugybę jaunuolių, sergančių depresija. Pati, manau, buvau pasidavusi melancholijai. Ir tokių nelaimėlių yra masiškai daug! Būti nelaimingu - neišvengiama šių laikų kasdienybė - galvoju. Gal reiktų pradėti žeminti per aukštai iškeltas karteles? Vienas žmogus yra sakęs: "Genijais gimsta vienetai, tokiais visi negalime būti. Ir vidutinybe būnat galima būti laimingu". Renkuosi šitą variantą. O jūs?

4 komentarai:

  1. Manau, kad genijai toli gražu ne laimingesni už vidutinybes. Daugiau žinai - daugiau liūdi. Tai šiuo atveju vidutinybė pliusas. Net turim posakį: "Laimingas kaip durnius" :)
    O šiaip - mane kaip ir vaikystėj labiausiai džiugina tie maži "nereikšmingi" dalykai. Problema tik ta, kad jiems vis mažiau laiko skiriame.
    Ir mano mėgstamiausia citata šiuo klausimu: "Laimė - tai ne galutinė stotelė. Tai būdas keliauti".

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Šaunuole, nePatyliukais, kad saugai ir puoselėji savo vaiką viduje. Mažais dalykais ir aš mėgstu džiaugtis, tik dažnai turiu sau tai priminti.

      Panaikinti
  2. Man visada labai įdomios kategorijos 'genijus' ir 'vidutinybė'. Kas yra ta 'vidutinybė'? Knygoje 'One day' yra toks pasakymas: Jos visos jautėsi labai originalios nes klausėsi to ir ano, skaitė tą ir tą ir darė tą ir aną. Ten minimi tam tikri autoriai ir muzikantai, bet dabar neatsimenu kas. Tačiau vistiek galų gale tos alternatyvios merginos buvo tokios panašios viena į kitą. Nežinau kuo apibrėžiamas unikalumas, nes vistiek galų gale ką tu bedarytum bus daugybė kitų tokių kaip tu. Nebent tu tikrai nuveiki ką nors didingo ir išskirtinio žmonijos gerovei. O laimė man atrodo yra apsisprendimas. Arba tu nutari būti laimingu ir dedi pastangas. Arba aplink matai vien blogus dalykus ir ieškai būdų kaip būti nelaimingu...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. sutinku: "arba tu nutari būti laimingu ir dedi pastangas, arba aplink matai vien blogus dalykus". Vieni laimę suranda samtelyje, o kitiems neužtenka ir viso puodo su puodžiukais :)

      Panaikinti