Vėlykos buvo speiguotos, namai dvelkė keptu paukščiu, kurį dažniausiai valgydavom per Kalėdas, o desertui vėl buvo vaisių salotų (su visais per 15 metų nepakitusiais ingridientais). Mama turėjo nupirkus megztuką kitai žiemai, bet ką jau, padėvėsiu jį balandžio vidury. :) Vienu sakiniu apibendrinant Velykas: Seniai buvau pasiilgusi artimo bendrumo...
--------
Mano mažyčiai Šiauliai bunda... Štai einu bulvaru, o jis man rodosi išdidžiai pakėlęs galvą. Tiesia savo atšylančią nugarą pilkais pastatais sulyg kiekvienu mano batelių kaukšelėjimu į naują grindinį. Karts nuo karto nedrąsiai nusišypso saulės spinduliu. Žvelgia pro apdulkėjusius pastatų langus. Pasitvarko seną kostiumą, paveržia kaklaraištį, juokingai paspjovęs į delną pasitaiso nuslydusią sruogą ir sako: "Žiūrėk koks aš, tavo miestas - gražesnis, nei matei praėjusį rudenį, gyvesnis, besiskleidžiant pavasariui, labiau atsipalaidavęs žmonių veiduose, bet vis dar savas". Boutique miestelis - nuo šiol taip vadinsiu (net ir su adidas juostom golfuose. Įsitikinau - visame pasaulyje taip yra - nebebijau.)
...ir Vilniaus gatvė visai nemirusi (!), ir tuščių vitrinų, panašu, jau mažiau, nei buvo rudenį. Tik, va, parduotuvių langai dar labai apdulkėję, bet taip smagiau! Yra kur palikti savo delno atspaudą praeinant.
mm
...ir Vilniaus gatvė visai nemirusi (!), ir tuščių vitrinų, panašu, jau mažiau, nei buvo rudenį. Tik, va, parduotuvių langai dar labai apdulkėję, bet taip smagiau! Yra kur palikti savo delno atspaudą praeinant.
mm
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą