Britai nemoka kepti bandeliu, tu tikru, mieliniu. Neskaitant visu prancuzisku rageliu, danish'u (prancuziskos teslos kepiniai su kokia nors saldzia mase vietoj idaro) ir jau spejusiu pabosti keksiuku, jie lipdo "scones" - zodynas vercia "sklindis", bet ir to bandelem nepavadinsi. Tai apvalainas bumbulas, panasus i minksta baranka, dregna sausaini arba siaip miltu ir kepimo milteliu poncka. Net tokio zodzio, kaip bandute jie neturi. O dangau, vasaros pabaigos (!) kaip as pasiilgau suvalgyti viena cinamonine, ka tik iskepta, truputi lipsnia su traskancia cukraus plutele burnoje, kokia pardavinedavo mokyklos valgykloj arba mmm (...) sokoladine su aguonom, dar drungna is mamos darbo valgyklos, kur valgydavau, kai man buvo du su puse. Po daugelio metu tokiu pat esu uztikus vienoj degalinej netoli namu, bet ir ten veliau nebebuvo.
Visi zinojo, kad as megstu, ka ten megstu, tiesiog die vi nu bandeles. Kas diena bent kelias suvalgydavau. Gal todel mano kelniu dydis buvo didesnis, nei dabar, bet man nerupejo. Buvo bandutes... Senelis vadindavo "bandeline", o senele, vos tik iskepus naminiu, pirmai skambindavo laukneseliui pasiimti.
Iki grizimo namo liko vienas apvalus skaicius ir as tikrai tikrai nukeliausiu i didzdvari vien del pinutes ar cinamonines, kuria teksto pradzioj isgyriau it auksa.
Iki grizimo namo liko vienas apvalus skaicius ir as tikrai tikrai nukeliausiu i didzdvari vien del pinutes ar cinamonines, kuria teksto pradzioj isgyriau it auksa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą