14 liepos, 2011

Serga

Jo baigties laukėm 2000-taisiaisi (trys nuliai daugeliui rodėsi it trys apversti devynetai), po to, pamenu, kai kas laukė 2006-tųjų (eruditų paskaičiavimu tada turėjo sprogti Saulė), dabar laukiam 2012-tųjų (kada ima ir baigiasi Majų kalendorius). Nežinau, ir nenoriu žinoti, kiek "Pasaulio pabaigų" jau buvo/turėjo būti prieš tai, kai gimiau, neskaičiuosiu ir į priekį.

Pasaulis nesibaigia, jis tik labai labai sunkiai serga. Šimtu ligų. Ir visas jas mes, jo gyventojai, pergyvenam kartu: atšilimą, sukeliantį save griaunančias gamtos kataklizmas, didelį apsikrėtimą žmonėmis, kuris iššaukia badą ir nepriteklių, nenormalų vakarų pasaulio vartojimą, gimdantį vienkartinius, menkaverčius produktus ir t.t ir panašiai. Šiandien kalbėti apie globalias probelmas neturiu altruizmo. Tik sarkazmo turiu, todėl kalbėsiu apie vieną asmeniškai lokalią jų pasėkmę - beviltišką vitaminų stoką.

Štai sėdžiu ir žiūriu į savo trečio mėnesio randą ant kojos. Rodos, įsipjoviau nedaug, bet nenyksta. Trūksta vitamino E ir kalcio, tikriausiai. Tada dar A, C, D, B su visais skaičiukais, magnio seleno, geležies ir t.t. Dėl šito, matyt, ir susirgau melancholija (Eligijus jau pradėjo vadinti depresijyte - kiek liko iki tikrosios, nieks nežino). Sakot, fizinis kūnas nesusijęs su mentaliniu? Susijęs. Labai stipriai. Barsit, jog nevalgau sveiko maisto, neprisižiūriu, pati kalta trūkstanti vitaminų ir meneralų. Valgau. Ir stengiuosi valgyti (gaminti) kuo įmanoma sveikiau (iš prekybcentrio, kad ir kaip absurdiškai tai skamba), nes daržo neturiu, net savo namų neturiu, tik mažą 4,5 kvadratų kambarį. Kiekvieną dieną valgau vaisių, daug ryžių ir makaronų, stengiuosi neprasilenkti su daržovėm, aplenkiu burgerines, renkuosi paukštieną vietoj kiaulės, užkandžiauju riešutais ir t.t. Be vėlgi, atvirai, kiek iš jūsų dirbančių, turite laiko kiekvieną dieną pasigaminti sveiką vakarienę, po aštuonių valandų darbo širšių lizde ir apsitraukus psichologiniais liūdesiais?...Saulę irgi matau retai. Lucky me, jei ji šviečia man einat nuo metro iki metro. Net vitamino D už dyką nepasiimu..

Rytą praleidau internete ieškodama maisto papildų. Šimtai visokių nesamonių. Tada apsistojau ties mano mamos siūlomais Amway "stebuklais",  Eligijaus mamos - "GNLD"  visa ko sveikatos eleksyrais ir galiausiai prisiminiau tuos, kur NASA astronautai geria. 30 tablečių (ko užtenka lygiai penkiolikai dienų) kainuoja 26,88 svaro. Kaip manot, gimsiu iš naujo, jei pradėsiu gert pastaruosius? (matyt, reikėtų vieną dieną išsitikri nuodugniai visą kūną ir atrasti kelią pas gerą dietologę, kad sudarytų griežtą dietą pagal valandas ir tada jau nebereikėtų rūpintis nič niekuo, ar ne?).

Pabaigos kol kas nėra

Ai, ir nebus.

5 komentarai:

  1. O Amway vitaminai tikrai neblogi. :) Mano sesuo vartoja geležį ir jos mažakraujystė nyksta. Patys gėrėm citaminą C ir "česnakus" - tikrai nenuvylė. :) Aišku nėra jie stebuklingi ir depresijų-melancholijų neišgydys, bet.. Tau reikai daugiau saulės - va, tai depresiją tikrai gydo. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. kosmonautų vitaminai gamina stebūklus iš tikro. tokia jau tiesa, kaip tik dėl to ant vitaminų ir rašo, kad jie nėra maisto pakaitalas, tik papildas.

    AtsakytiPanaikinti
  3. persiprašau, iš tikro papildas, o ne pakaitalas.
    ot.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Eligijau, taip ir parašei (abu kartus) ;))

    AtsakytiPanaikinti
  5. Aušra, Londone lietus... kaip ten ta vaikinu grupė dainuoja? :) VISĄ ANTRĄ LIEPOS PUSĘ

    AtsakytiPanaikinti